Aktualijos | 4 MIN.
Šių metų vasarą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė 2021 metų spalį pradėtus Sedos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios pastatų komplekso bažnyčios langų tvarkybos darbus. Ši bažnyčia, kaip ir visas pastatų kompleksas, yra nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas, paskelbtas paminklu.
Pirmoji bažnyčia Sedoje buvo pastatyta apie 1508 m., mecenuota Dirvėnų tijūno Vaclovo Bartoševičiaus su žmona Elžbieta Juškaite. 1538 m. Vaclovo sūnus Jonas Bartoševičius pakartotiniai atnaujino tėvų fundaciją. XVI a. II p. Sedos dvarą paveldėjo Mackevičiai, o pastarųjų valdas XVI a. II p. nupirko Rietavo tijūnas Morkus Vnučka (?-1588). Plintant reformacijai bažnyčia buvo katalikų kunigų palikta ir uždaryta. Sedos miestelį ir dvarą Vnučka paliko žmonai Sofijai. 1604 m. vasario 16 d. buvusi Stanislovo Vnučkos žmona paveldėtą Sedą pardavė Sebastijonui Kęstortui, Ariogalos tijūnui. Tik 1613 m. lapkričio 13 d. Mikalojaus Kęstorto, vyskupo Mikalojaus Paco (1570–1624) ir kunigo Mikalojaus Markevičiaus, Alsėdžių ir Sedos klebono, susitarimu bažnyčia grąžinta katalikams su pirminių fundacijų skirta žeme ir beveik visomis privilegijomis. 1676 m. prie bažnyčios įkurta Švč. Mergelės Marijos Škaplierių brolija.
Katalikai Sedos bažnyčią atgavo 1613 m., ji konsekruota tik 1707 m. liepos 28 d. Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Ėmimo į Dangų, Šv. Elžbietos, Šv. Vaclovo ir visų šventųjų titulu. 1713–1714 m. šventoriuje pastatyta nauja varpinė. Remiantis bažnyčios dendrochronologiniais tyrimais, 1700–1717 m. bažnyčios inventoriuje minėtas remontas vyko apie 1666 m. Daugiausia medienos išliko iš XVIII a. II p. vykusio bažnyčios remonto, 1760–1794 m. inicijuoto kunigo Jono Mykolo Domaševičiaus. Po remonto bažnyčia iš naujo konsekruota 1774 m. balandžio 17 d. 1770–1780 m. profesionaliai sukurti orderinių formų mediniai vėlyvojo baroko ir rokoko formų penki altoriai: didysis, Jėzaus Kristaus, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, Šv. Jono Nepomuko ir Šv. Antano Paduviečio.
1816 m. klebono Staraubickio iniciatyva išmūryti akmens mūro pamatai, pakeisti pamatiniai rąstai, įdėti nauji langai, naujomis lentomis apkaltos išorės sienos. 1866 m. pakeisti supuvę bažnyčios sienojai. 1825 m. šventoriuje pastatyta nauja koplyčia, skirta bažnytinėms vėliavoms ir procesijų altorėliams sudėti. XIX a. pr. šventoriuje aplink bažnyčią išdėstyta keturiolika medinių kryžiaus kelio stočių. Apie 1851 m. pastatyta dabartinė varpinė. 1933 m. Sedos bažnyčią nupiešė Mstislavas Dobužinskis (1875–1957), piešinys panaudotas iliustruojant Petro Vaičiūno (1890–1959) pjesę „Aukso gromata“.
Tvarkybos darbai vykdyti pagal „Sedos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 984) bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 28133), Varduvos g., Sedoje, langų tvarkybos (restauravimo, konservavimo, remonto) darbų projektą“, kurį parengė UAB „Senamiesčio projektai“, projekto vadovas Ramūnas Buitkus. Darbai atlikti iš kooperuotų lėšų - Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto, Sedos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos bei rėmėjo AB ,,ORLEN Lietuva” lėšų. Darbų užsakovas – Sedos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija. Darbus vykdė UAB ,,Virbarta”.
etaplius TV
0
