SEB bankas nekeičia 2025 m. BVP augimo prognozės: ekonomika augs 2,8 procento (papildyta)

SEB bankas nekeičia bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvoje augimo prognozės – kaip ir 2024 m. pabaigoje, prognozuoja 2,8 proc., pranešė banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Taip pat, anot jo, nepakitusi išlieka ir 2026 m. prognozė – BVP turėtų augti 2,9 proc.  Latvijos ir Estijos BVP šiemet turėtų augti po 1,8 proc., o kitąmet – atitinkamai 2,2 ir 2,8 proc. 

Banko duomenimis, 2024 m. paskutinį ketvirtį BVP pokytis buvo didesnis negu 3 proc., o per visus metus BVP padidėjo bent 2,5 procentais. Kaip teigia T. Povilauskas, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, tai labai geras rezultatas – Latvijos ekonomika traukėsi 0,4 proc., o Estijos – 0,9 proc. 

„Kol kas nežinome visų metų rezultatų. (...) Bet kiek turime mėnesinių duomenų, tai turėtų būti stiprus pokytis. Manome, kad ketvirtą ketvirtį pokytis buvo sparčiau nei 3 proc. Mano prognozė buvo 3,1 proc., bet sulaukus labai stipriu pramonės ir mažmeninės prekybos duomenų, tai gali būti, jog pokytis sieks 3,5 proc.“ – žurnalistams antradienį sakė ekonomistas.  

SEB padidino šių metų infliacijos prognozę nuo 2,7 proc., kurią skelbė 2024 m. lapkritį, iki 3,3 proc. Anot T. Povilausko, tam įtakos turės akcizai, pabrangę degalai. 

„Matome, kad infliacija įsibėgėja. Ir čia yra akcizų ir pabrangusių degalų pasekmė. Ir manome, kad infliacija rudenį gali siekti 4 proc.“ – sakė jis.  

„Priešingai negu pernai, energetikos produktų kainos šiemet jau darys teigiamą įtaką infliacijai. (...) Be to, priešingai negu pernai, šiemet brangs ir maisto produktų krepšelis“, – paminėjo jis.  

Anot banko, šiemet nedarbas sumažės nuo 7,3 iki 7,1 procento. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius šiemet augs 8,5 proc. – 9 proc. valstybės, o apie 8 proc. privačiajame sektoriuje. 

„9 proc. darbingo amžiaus žmonių yra registruoti užimtumo tarnyboje bedarbiais, tai yra blogai šaliai. Bet dinamika yra nerodanti blogų pokyčių“, – 2024 m. gruodžio rodiklį pristatė T. Povilauskas.

Anot ekonomisto, Europos Centrinis Bankas (ECB) gerokai mažins bazines palūkanų normas, kurios 2025 m. pabaigoje  pasieks 1,5 proc. 

„Manome, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas gerokai pamažins ir metų pabaigoje bazinė palūkanų norma sieks 1,5 proc.“ – sakė T. Povilauskas

Valdžios skola artimiausiais metais sparčiai judės link 60 proc. BVP lygio

Banko vertinimu, valstybės gynimo tarybos sprendimas jau kitąmet padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 5–6 proc. BVP yra labai stiprus pokytis, kuris gerokai keis šalies skolos lygį artimiausiais metais. Be to, anot T. Povilausko, priklausomai nuo to, kaip bus finansuojami šie gynybos poreikiai, gali paveikti augimą ir ekonomikos sveikatą 2026 m. 

„Jeigu tai būtų PVM tarifo didinimas, jei tai būtų su GPM susiję sprendimai, kurie mažintų pajamas. Tai ta rizika 2026 m. augimu būtų didesnė“, – galimų gynybos finansavimo šaltinių poveikį vertino jis. 

Ekonomistas pastebi politikų baimę išreikšti nuomonę, kad šalies gyventojai turi labiau prisidėti didinant krašto apsaugos finansavimą. Tačiau, tvirtina T. Povilauskas, lengvatų mažinimas ar mokesčių padidinimas padengiant bent dalį poreikio yra tinkamas sprendimas.

„Politikai nenori prisiimti tos atsakomybės, prisiimti, kad ir šalies gyventojams prisidėti. Nes jeigu norime įgyvendinti VGT pasiūlymą turėti 5-6 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai, vien visko remti skolintomis lėšomis nereikėtų. Turėtų būti tam tikras indėlis iš biudžeto, mažinant išlaidas ar didinant pajamas. Tai manau, reiktų suderinti tą ir tą“, – kalbėjo ekspertas.

„Reiktų peržiūrėti lengvatas ir pažiūrėti, kur galima neišleisti“, – pridūrė jis. 

SEB ekonomistai mano, kad Seimo patvirtintas 2025 metų biudžetas, pagal kurį prognozuojamas 3 proc. BVP deficitas, darys teigiamą įtaką ekonomikos aktyvumui. 

Lietuva buvo viena iš ES lyderių pagal pramonės produkcijos augimą

Anot SEB banko, 2024 m. apdirbamosios gamybos apimtis lyginamosiomis kainomis padidėjo 4,7 proc., o Lietuva buvo viena iš lyderių Europos Sąjungos (ES) pagal pramonės produkcijos augimą. Vertinama, kad teigiamą įtaką paklausai darė padidėjusi paklausa eksporto rinkose, ankstesnės investicijos į pajėgumų didinimą bei gauti užsakymai Vakarų šalims ieškant tiekėjų pigesnės darbo jėgos.

„Lietuva atrodo laba stipriai visos Europos Sąjungos kontekste. Lietuva yra pagal apdirbamąją gamybą, mažmeninę prekybą ir statybą visur pirmame trejetuke“, – teigė T. Povilauskas.

Nors gamybos sektoriaus bendrovių lūkesčiai, pasak banko ekonomisto, optimistiški, matoma rizika susijusi su silpnesne, negu tikimės, paklausa eksporto rinkose ir JAV importo muitų tarifais Europos Sąjungos prekėms. Be to, išlieka iššūkiai dėl sparčiai augančių darbo jėgos sąnaudų. 

Anot jo, 2024 m. trečiąjį ketvirtį buvo matomas išskirtinis inžinierinės statybos augimas – 21 proc., tuo metu gyvenamosios paskirties statyba susitraukė 7,1 proc. 

„Nerimo sektoriuje daug nėra. Tokio gero inžinierinio statybos rodiklio nematysime, bet tikimės, kad matysime geresnius rezultatus gyvenamosios paskirties statybos sektoriuje“, – vertino jis. 

JAV ekonomika ir šiemet augs gerokai sparčiau negu euro zonos

SEB grupės ekonomistai nuo 1,3 iki 1,1 proc. sumažino euro zonos ekonomikos augimo šiais metais prognozę. Kaip aiškina T. Povilauskas, ypač gręsiant JAV muitams, kurių Europa neišvengs, tai nėra ypatingai geras pasiekimas. 

„Nors toks BVP pokytis būtų didesnis negu praėjusiais metais, vargu ar atrastume tokių, kurie būtų patenkinti tokiu pasiekimu. Ypač suprantant, kad naujų JAV importo muitų tarifų grėsmė yra didelė ir jie padarytų neigiamą įtaką eksporto apimties pokyčiui šiais metais“, – teigė T. Povilauskas. 

„ES veikiausiai neišvengs naujų JAV importo muitų“, – sakė jis. 

Tuo metu JAV šių metų BVP augimo prognozė pagerinta nuo 2 iki 2,4 procentų.

Tačiau, ekonomisto teigimu, dėl sumažėjusių palūkanų normų investicijos euro zonoje šiemet turėtų didėti.