Savo gniaužtus parodžiusi žiema kelia rūpesčių

Į Lietuvą atslinkus didesniems šalčiams, prie kurių mes, Suvalkijos gyventojai, šią žiemą nesame įpratę, turime įvertinti žemą oro temperatūrą ir labiau pasisaugoti. Šalčiai kelia didesnį pavojų vaikų, vyresnio amžiaus žmonių sveikatai. Labiau pasisaugoti ar juos pasaugoti reikia ir socialinės rizikos žmonėms, kurie neturi namų ar nesugeba pasirūpinti, kad juose būtų temperatūra, nekelianti pavojaus sveikatai, taip pat piktnaudžiaujantiems alkoholiu. Sinoptikai prognozuoja, kad šalti orai laikysis visą šią savaitę.

Nakvynės namai pasiruošę priimti benamius

Pasak Marijampolės socialinės pagalbos centro padalinio Laikinosios nakvynės namų vyriausios socialinės darbuotojos Vilijos Šmigelskaitės, nakvynės namuose yra 22 vietos. Šiuo metu užimta šešiolika, tad šaltuoju metų laiku nakvynei jie dar gali priimti be namų likusius žmones. „Šiąnakt apnakvindinome du Lenkijos piliečius. Dažniausiai užsieniečiai pas mus pakliūva, kai dėl nederamo elgesio juos išlaipina iš autobusų ir palieka stotyje. Juos paprastai pas mus atveža policija, kad žmonės nebūtų be pagalbos svetimame mieste“, – pasakojo V. Šmigelskaitė.

Nakvynės namų sąlygos yra gana griežtos. Į juos nepriimami neblaivūs asmenys. Rytais, iki 12 valandos, gyventojai turi apleisti namus. Iš šešiolikos gyventojų yra tik viena moteris, visi kiti – vyrai. Dėl jų elgesio problemų darbuotojams nekyla, gyventojai įprato, kad turi laikytis tvarkos. Jeigu padaugina alkoholio, į namus net negrįžta. Anot jos, per šalčius daroma išimtis, nepaliksi gi žmogaus gatvėje sušalti. Yra galimybė priimti net daugiau nei 22 žmones. „Turime čiužinių, tad prireikus guldytume žmones ant grindų, tai vis geriau negu nakvoti lauke“, – sakė V. Šmigelskaitė.

Anot jos, iš šešiolikos nakvynės namų gyventojų pusė yra nuolatiniai klientai. Amžiaus vidurkis – per penkiasdešimtį metų, nors yra ir jaunų žmonių, tesulaukusių 28–30 metų. Daugiausia tai miesto gyventojai, laukiantys eilėje socialinio būsto arba jį praradę dėl nesugebėjimo tvarkytis. „Pagal galiojančią tvarką tie patys žmonės pas mus gali apsistoti tris kartus po pusę metų. Šeimos su vaikais ar sutuoktiniai nakvynės namuose paprastai negyvena. Nebent išimtinais atvejais. Buvo, kad priglaudėme mamą su sūnumi po gaisro, bet jie buvo trumpai, seniūnija greitai padegėliams surado kitus namus“, – pasakojo V. Šmigelskaitė.

Daugiausia benamius į nakvynės namus atveža policija, kai jie jau būna pabuvoję ligoninėje, apžiūrėti gydytojo, o neretai ir išblaivinti. Šalčiai tokiems žmonėms pavojingiausi, dažniausiai rankas, kojas ir nušąla būtent neblaivūs asmenys.

Policija dirba ir socialinį darbą

Šaltuoju metų laiku socialinės rizikos žmones daugiau globoja ir policijos pareigūnai. Pasak Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko Raimundo Antanavičiaus, atskiro nurodymo patruliuojantiems pareigūnams, kad per šalčius būtų itin dėmesingi, net nereikia, nors per instruktažus primenama, kad šaltis pavojingas į bėdą pakliuvusiems žmonėms.

„Jau įpratome, kad šalia savo funkcijų policininkai dirba ir socialinį darbą. Matau tai skaitydamas ataskaitas. Policininkai parveža į namus arba nuveža į valdiškas įstaigas gatvėje rastus asmenis. Padeda užvesti automobilius, netgi moterį, nulūžus bato kulniukui, į namus pargabeno“, – pasakojo R. Antanavičius. Anot jo, kai nėra išblaivinimo įstaigos, neretai policijos pareigūnams tenka pasukti galvą, kur dėti neblaivų asmenį, ypač jeigu jis dar ir agresyviai nusiteikęs. Tokio paciento nenori nei ligoninė, nei nakvynės namai. Tiesiog veikiama pagal situaciją.

Šaltis pavojingas

Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties administratorė Dalė Besasparienė teigė, kad siekiant vengti tiek bendro kūno atšalimo, tiek galūnių nušalimo lauke nereikėtų būti ilgai, būtų gerai vis ateiti į patalpas ir sušilti, išgerti šiltos arbatos. Ypač tai svarbu lauke dirbantiems žmonėms, jiems turi būti sudaryta galimybė pertraukoms. Anot jos, šaltis pavojingas mažiems vaikams ir senjorams.

„Ant žmogaus kūno turi būti natūralus audinys, vilna ar medvilnė. Jokiu būdu ne sintetika, nes joje susikaupia drėgmė ir taip atiduodama šiluma. Privalu per šalčius nešioti galvos apdangalus, natūralios medžiagos pirštines, avėti vilnones kojines, batai turi nespausti kojų. Einant į lauką mažiausiai prieš pusvalandį reikia veidą patepti kremu, – pasakojo administratorė. Anot jos, vaikai greitai nušąla nosį, ausis, rankas. Jeigu taip nutiktų, jokiu būdu nušalusios vietos negalima trinti, masažuoti. Reikia palaipsniui ją atšildyti. Tai daryti apvyniojus nušalusią vietą šiltu audiniu. Jeigu nušalimas gilesnis, būtina kreiptis į gydytoją.

D. Besasparienė taip pat paragino neiti į lauką išgėrus alkoholio, nes sumažėjęs šalčio pojūtis gali paskatinti elgtis neatsargiai. „Alkoholis plečia kraujagysles, padidėja šilumos atidavimas. Buvę atvejų, kai žmonės nušąla kojas nešildomuose būstuose, kai užmiega padauginę alkoholio“, – kalbėjo medikė. Anot jos, šią žiemą Marijampolės regione greitosios pagalbos medikams teikti pagalbos dėl nušalimų dar neteko.

Medikė taip pat primena gyventojams nepamiršti per šalčius ir savo mažųjų draugų – gyvūnėlių: pasirūpinti, kad būda būtų apšiltinta, turėtų vandens.

Daugiau darbo turi ugniagesiai

Pasak Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojo Ryčio Masio, per šalčius žmonės intensyviau kūrena krosnis, todėl kyla ir daugiau gaisrų.

Praėjusią savaitę gaisrai šalyje nusinešė net 8 žmonių gyvybes. Gyvenamuosiuose namuose šiemet jau kilo per 600 gaisrų. Marijampolės apskrityje iki vasario 22-osios įregistruotas 91 gaisras. Du žmonės sudegė, abu Vilkaviškio rajone. Daugiausia gaisrų kilę gyvenamuosiuose pastatuose, net 49.

Pasak Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko Alfonso Girto, dažniausiai degė dūmtraukiai. Dūmtraukių gaisrų įregistruota apie trisdešimt. „Net aštuoniasdešimt procentų gaisrų dūmtraukiuose ir baigiasi tik suodžių išdegimu. Retesniais atvejais, jeigu dūmtraukiai įtrūkę ar šalia jų yra degių medžiagų, kyla didesnis gaisras, užsidega namo stogas“, – pasakojo A. Girtas.

Pasak priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko, šaltuoju metų periodu gaisrai dažniausiai kyla dėl krosnių perkaitinimo. Žmonės nori greito šilumos efekto, prikrauna pilną krosnį ir dar išeina iš namų. Nesuveikus katilo automatikai, krosnis perkaista, įkaista šalia jos esančios degios medžiagos, kyla gaisras. Anot A. Girto, dėl šios priežasties kaip tik savaitgalį ir kilo gaisras Kazlų Rūdos savivaldybės Jūrės kaime.

„Labai svarbu krosnį kūrenti palengva, tvarkingai, nepalikti arti degių medžiagų. Jų neturėtų būti ir arti dūmtraukių. Privalu patikrinti, ar dūmtraukiai neįtrūkę“, – pasakojo A. Girtas. Anot jo, jeigu dūmtraukyje užsidegė suodžiai, labai svarbu kuo greičiau uždaryti visas sklendes, kad katilas nebesikūrentų. Jokiu būdu negalima pilti šalto vandens. Įkaitęs dūmtraukis sutrūkinės. „Geriau jau berti druskos“, – sakė priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas.

Nuo didesnės nelaimės, anot jo, geriausiai apsaugo autonominiai dūmų detektoriai, sumontuoti miegamuosiuose, poilsio kambariuose. Nuo gegužės mėnesio jie bus privalomi kiekvienuose namuose. Ugniagesiai lankysis gyventojų namuose ir tikrins, ar žmonės juos įsirengę, patars, kur tinkamiausia vieta dūmų detektoriui. Apskrityje numatyta patikrinti 4800 namų, Marijampolėje ir seniūnijose – apie 2000 būstų.