Savo finansinę padėtį gerai vertina ketvirtadalis lietuvių

Lietuvoje pastaraisiais metais didėjo tiek dirbančiųjų skaičius, tiek vidutinis atlyginimas, tačiau gerai arba puikiai savo finansinę padėtį 2019-ųjų pabaigoje vertino vos ketvirtadalis žmonių. Beveik tiek pat ją laikė prasta arba labai bloga, o kiek daugiau nei pusė apklaustųjų – vidutiniška, rodo tyrimas.

Anot tyrimą užsakiusios turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“, panašios gyventojų proporcijos išliko ir įvardijant lūkesčius 2020 metams.

„Bendra Lietuvos nuotaika – gyvename vidutiniškai. Jei pažiūrėsime į tuos, kurie sakė, kad jų finansinė padėtis gera arba puiki, tai 26-45 metų, aukščiausio išsimokslinimo žmonės, didžiausių pajamų grupės atstovai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui.

Anot tyrimo, 49 proc. gyventojų šiemet nesitiki savo finansinės padėties pokyčio, po ketvirtadalį apklaustųjų mano, kad situacija tikrai ar tikėtinai pagerės arba nepagerės. Pagerėjimo dažniau tikisi 18-45 metų respondentai, aukščiausio išsilavinimo, daugiausiai uždirbantys ir didmiesčių gyventojai.

Tyrimo metu gyventojai nurodė, kad daugiausiai finansinių rūpesčių jiems kelia galimybė atsidėti santaupų ateičiai. Antroje vietoje – galimybė įsigyti didesnių pirkinių, trečioje – sumokėti būsto paskolos įmoką.

„Ten, kur reikalingi didesni mokėjimai, didesnės sumos, kur reikia išankstinio pasiruošimo, finansinio planavimo, kad galėtų tuos įsipareigojimus vykdyti arba atsidėti ateičiai, tam reikia papildomų pastangų ir žmonės susiduria su problemomis“, – teigė D. Kolmatsui.

Mažiausiai problemų kėlė galimybė įsigyti būtinųjų produktų, atsiskaityti už komunalines paslaugas.

Planuoti finansus ketina trečdalis

Statistikos departamento duomenimis, dirbančiųjų skaičius šalyje nuo 2018 metų pabaigos iki 2019 metų trečio ketvirčio didėjo 2,1 proc. iki 1,26 milijono. Vidutinis darbo užmokestis (bruto) nuo 2019 metų pirmojo iki trečiojo ketvirčio šalyje išaugo 4,3 proc. iki 1,3 tūkst. eurų.

Remiantis „Sodros“ duomenimis, nuo 2019 metų sausio iki lapkričio gyventojų, gaunančių daugiau kaip 1 tūkst. eurų pajamas, dalis išaugo nuo 47 iki 51 proc.: labiausiai daugėjo uždirbančių nuo 1,6 tūkst. iki 3 tūkst. eurų, labiausiai mažėjo uždirbančių iki 555 eurų.

Nepaisant to, kad galimybė taupyti ar įsigyti didesnių pirkinių šalies gyventojams pernai gruodį sukėlė daugiausia rūpesčių, šiemet imtis planuoti savo ar šeimos finansus ilgesniam laikotarpiui ar kitų esminių pokyčių beveik pusė (49 proc.) žmonių neketina. Kaip rodo apklausa, tokių pokyčių imtis planuoja 29 proc. apklaustųjų, o 22 proc. neturėjo nuomonės.

„Ta dalis, kuri ketina imtis kažkokių pokyčių (...) – daugiau tą daryti susiruošę jaunesni, nuo 18 iki 35 metų respondentai, aukščiausio ir vidurinio išsimokslinimo atstovai, mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojai “, – sakė D. Kolmatsui.

Tikisi, kad atlyginimai augs, bet baiminasi kainų augimo

Pagrindine savo finansinių problemų priežastimi 87 proc. tyrimo dalyvių įvardijo per mažas pajamas, o per dideles išlaidas – tik 13 proc. apklaustųjų.

Šiais metais gerėsiančią asmeninę finansinę padėtį šalies gyventojai labiausiai sieja su išaugsiančiu atlyginimu (53 proc.). Beveik trečdalis (30 proc.) planuoja sumažinti išlaidas arba tikisi, kad didesnį atlygį gaus šeimos narys (28 proc. apklaustųjų).

„Yra 18 proc. manančių, kad pradės naują veiklą, ir tai irgi įdomu, kad pradėsiantys naują veiklą dažniau įvardija vyrai. Žmonės galvoja apie alternatyvias pajamų galimybes arba pakeitimus, papildomas pajamas, tas džiugina“, – teigė D. Kolmatsui.

Dėl tikėtino finansinės padėties pablogėjimo 2020 metais dauguma (72 proc.) nuogąstaujančiųjų kaltino kainas, kurios, jų manymu, augs greičiau nei atlyginimai. 39 proc. mano, kad padidės jų išlaidos, o 34 proc. – pablogės ekonominė padėtis.

„Spinter tyrimai“ pernai gruodį atliktoje apklausoje dalyvavo 1 003 respondentai nuo 18 iki 75 metų iš visos Lietuvos.

BNS