Savivaldybių jungimas: galimos pasekmės Kauno rajono švietimui

Kauno rajono savivaldybėje analizuojami galimi pokyčiai, kurie įvyktų, jei centrinė šalies valdžia pritartų Kauno miesto iniciatyvai prisijungti daugiau nei pusę (iš 25-ių) rajono seniūnijų, aiškinant, kad to siekiama rūpinantis kaimyninės savivaldybės gyventojų gerove.

Pirmiausia rajone susirūpinta dėl tokio sujungimo kilsiančiais pokyčiais švietimo tinkle. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius sako, kad prijungus prie Kauno miesto savivaldybės daugiau nei pusę seniūnijų, rajono savivaldybė netektų 16 bendrojo ugdymo mokyklų ir 5 mokyklų skyrių, 3 neformaliojo švietimo mokyklų, 13 ikimokyklinių ugdymo įstaigų. Ir jokių patikimų garantijų, kad jos veiktų, atsidūrusios miesto teritorijoje, nėra. Dauguma „jungiamų“ seniūnijų ugdymo įstaigų – rekonstruotos, modernizuotos, į tai investuota apie 27 mln. Eur.

Net 76,8 proc. (daugiau nei trimis ketvirtadaliais) sumažėtų mokinių skaičius nuo bendro Kauno rajone besimokančių mokinių skaičiaus. 77,6 proc. sumažėtų mokinių ikimokyklinio ugdymo mokyklose. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos Ežerėlio skyriuje ir Raudondvario gimnazijos Kulautuvos skyriuje teikiamas vidurinis ugdymas. Nelikus mokyklų, kiltų vidurinio ugdymo programos teikimo tose teritorijose problema. Kiltų grėsmė „ilgosioms“ kaimo gimnazijoms.

„Priėmimo tvarka į Kauno rajono darželius liberali visiems Lietuvos vaikams. Priimami prašymai tėvų (globėjų), kurių (vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko) gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone. Esant laisvų vietų švietimo įstaigose, priimami prašymai ir tėvų (globėjų), kurių (vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko) gyvenamoji vieta deklaruota kitoje savivaldybėje. Kauno rajone sudarytos palankesnės sąlygos ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankyti vaikams ir iš kitų savivaldybių. Miesto savivaldybė sudaro sąlygas lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas tik vaikams, kurių tėvai (arba vienas iš tėvų) deklaravę gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybėje“, – atkreipia dėmesį J. Petkevičius.

Jis primena, kad siekdama spręsti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą, Kauno rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje, bendradarbiaudama su privačiais investuotojais, jau nuo 2014 metų lapkričio 1 d. tėvams kompensuoja tėvų mokamo mėnesinio mokesčio dalį – 73 Eur – už ikimokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą nevalstybinėse švietimo įstaigose. Kompensacija skiriama vaikams lankant privačius darželius, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje juos lanko. Kauno miesto darželius lankantys rajono vaikai daugiausia yra buvę Kauno miesto gyventojai, kurie turėjo teisę gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugą pagal miesto savivaldybės nustatytą tvarką. Šeimoms keičiant gyvenamąją vietą, vaikai turi teisę tęsti ugdymąsi pasirinktoje švietimo įstaigoje.

Būtina pabrėžti, kad neformaliojo švietimo mokyklos finansuojamos iš savivaldybės lėšų. Padalijus teritoriją, kiltų grėsmė, kad neliktų finansavimo formalųjį ugdymą papildančio neformaliojo vaikų švietimo paslaugoms Kauno rajono vaikams.

„Rajonui nerimą kelia tai, kad dėl Kauno miesto mero iniciatyvos galilikti neįgyvendinti suplanuoti ar pradėti Kauno rajono savivaldybės švietimo įstaigų modernizavimo ir infrastruktūros plėtros projektai: Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“ renovacija, Jonučių darželio plėtra, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos Ramučių skyriaus, Ramučių kultūros centro atnaujinimo darbai, įsteigiant pradines klases ir ikimokyklinio ugdymo grupes. Panašiai gali nutikti ir kitose įstaigose. Taip pat gali likti neįgyvendinti Viešos ir privačios partnerystės būdu (PPP) vykdomi projektai (Kačerginės pradinės ir Zapyškio pagrindinės mokyklų modernizavimas bei sporto salės statyba, plaukimo baseino Mastaičiuose modernizavimas ir kiti)“, – perspėja rajono savivaldybės skyriaus vedėjas.

Svarbu ir tai, kad pagal Švietimo įstatymą, miesto teritorijoje negali būti neišgrynintų („ilgųjų“) gimnazijų, kokios leidžiamos kaimiškose vietovėse. Prijungus prie miesto 13 Kauno rajono seniūnijų, „ilgųjų“ gimnazijų statuso gali netekti Raudondvario, Domeikavos, Neveronių, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos, todėl 1-8 klasių mokiniams tektų važinėti į kitas, nuo gyvenamosios vietos nutolusias ugdymo įstaigas. Tuomet neabejotinai kiltų anaiptol jokio rūpesčio gyventojais nepatvirtinančių mokinių pavėžėjimo problemų, kokios pastaraisiais metais Kauno rajono savivaldybėje sparčiai sprendžiamos. Mokyklos yra pasirašiusios tarpusavio bendradarbiavimo sutartis. Sukurta ir veikia mokinių vežiojimo geltonaisiais ir mokykliniais autobusais bendra sistema. Net atokiausiose vietovėse gyvenantys mokiniai, lankantys mokyklas, kurios neturi autobusėlių, gali pasiekti ugdymo įstaigas. Visų rajono mokyklų vaikai dalyvauja Mokinių mokymo plaukti programoje, vyksta į olimpiadas, išvykas, kitus renginius (pavyzdžiui, Garliavos mokyklos pavėžėja Linksmakalnio mokyklos-darželio mokinius, Rokų mokykla-darželis – Piliuonos gimnazijos mokinius ir panašiai).

J. Petkevičius, komentuodamas Kauno rajonui siūlomą „miestiškos gerovės perspektyvą“, atkreipia dėmesį ir į tai, kad bet kurią teritoriją prijungus prie Kauno miesto, mokiniai tampa jo gyventojais. O tuomet mokiniams nustoja galioti Transporto lengvatų įstatymo 6 punkto 1 dalis – nemokamas pavėžėjimas į mokyklą. Lieka galioti tik 5 straipsnio 6 punktas, kuriuo suteikiamos lengvatos važiuoti tik miesto transportu, tėvams išpirkus mokiniui (kad ir lengvatinį) važiavimo bilietą.

Visose Kauno rajono seniūnijose labai daug vietovių, kur nėra miesto transporto. Po Kauno mero suplanuotų „jungtuvių“ mokyklos netektų 7 Kauno rajono savivaldybės ir 10 Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos pirktų autobusų, skirtų tik kaimo vaikams pavėžėti.

Gali likti teritorijų, kurios priklausys Kauno rajono savivaldybei, bet jose neliks mokyklos, kuri vaikams priklausytų pagal gyvenamą deklaruotą vietą. Tokiu atveju vaikai bus priversti rinktis Kauno miesto ar kitos, arčiau esančios savivaldybės ugdymo įstaigą (pavyzdžiui, dalis Samylų seniūnijos kaimų nepatektų į Kauno miesto teritoriją). Neabejotina, kad dėl tokios migracijos spūstis Kauno viešajame transporte atitinkamomis valandomis dar labiau padidėtų. Tai akivaizdu jau dabar, kai uždarius dalį Kauno miesto mokyklų, vaikai priversti važinėti mokytis toliau nuo namų.

Sumažėjus mokinių, sumažėtų mokykloms skirtas finansavimas švietimo pagalbai, nepakaktų lėšų pagalbos mokiniui specialistų etatams išlaikyti. Neaiški būtų ir situacija Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos, kuri atlieka mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą, teikia pagalbą mokiniams, jų šeimoms, mokyklų bendruomenėms, jei jose nėra reikiamo pagalbos mokiniui specialisto. Kyla grėsmė švietimo pagalbos teikimui savivaldybės mokiniams.

„Kauno rajone liktų veikti 12 bendrojo ugdymo, 1 sanatorinė mokykla, 5 įstaigos, teikiančios ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Mokytųsi apie 2178 mokinius (pagal bendrojo ugdymo programas), dar 751 (pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas).

Kauno rajono mokyklose dabar mokosi 523 miesto mokiniai. Miesto mokyklas lanko 3096 (kartu su mokiniais, besimokančiais specializuotose ir specialiosiose mokyklose) rajono moksleiviai. Pažymėtina, kad lygiai taip, kaip rajone, taip ir mieste, bendrojo lavinimo mokyklos finansuojamos valstybės lėšomis, skiriant mokinių krepšelius. Dalį lėšų joms gali skirti ir vietos savivaldybė.

„Būtina pabrėžti dar vieną aspektą, kuris svarbus moksleivių gerovei užtikrinti. Visose Kauno rajono mokyklose šviežias maistas vaikams yra gaminamas ir patiekiamas vietoje, tik į 3 mokyklų skyrius karštas maistas yra pristatomas termosais iš šalia esančių mokyklų. Mažose kaimiškose rajono mokyklose, siekiant pigesnių patiekalų kainų, valgyklų darbuotojų etatai yra išlaikomi iš Kauno rajono savivaldybės biudžeto. Tuo tarpu visose Kauno miesto mokyklų valgyklose maitinimą organizuoja tik verslo įmonės. Prijungimo atveju, tikėtina, kad maitinimas gali pabrangti, prastėti jo kokybė“, – teigia rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas J. Petkevičius.

ELTA yra skelbusi, kad Kauno rajono savivaldybė dar 2017 metais priėmė Sveikatos apsaugos ministerijos iššūkį – įdiegti naujas priemones keičiant maitinimo kultūrą, taikantmokyklosemokinių savitarnos („švediško“ stalo) aptarnavimo modelį. Šiais mokslo metais naujas maitinimo organizavimo modelis (švediškas stalas) išplėstas nuo 6 iki 13 mokyklų. Iš Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos tam skirta 23 tūkst. Eur. Kauno rajono patirtį šioje srityje ypač teigiamai įvertino Sveikatos apsaugos ministerija, Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kolegos iš kitų savivaldybių. Seniūnijų prijungimo prie miesto atveju kyla pagrįstų klausimų. Ar bus toliau vykdomas šio projekto tęstinumas ir plėtra, ar bus užtikrinamas sveikatai palankus ir modernus maitinimo organizavimo procesas? Iniciatyvos autoriai nei į šiuos, nei į kitus klausimus konkrečių atsakymų nėra pateikę.

ELTA