Aktualijos | 6 MIN.
Atsižvelgiant į tai, jog gegužę planuojama galutinai pabaigti rekonstruoti Raseinių rajono kultūros centro pastatą, Savivaldybės vadovai ir specialistai gyventojams pristato tam tikras šio projekto detales.
Rekonstrukcijai einant jau visai į pabaigą, rajono gyventojai domisi, koks bus galutinis jo vaizdas. Viešumoje jau ne vienerius metus sklando šio rekonstruoto pastato vizualizacija, kuri iš tiesų neatitinka tikrovės. Todėl svarbu prisiminti faktą, jog pirminis kultūros centro rekonstrukcijos projektas buvo parengtas dar 2010 m. Tuo metu architekto a. a. Algimanto Kančo sukurtas projektas nepaliko abejingų ir buvo pripažintas geriausiu iš trijų pasiūlymų. Buvo siekiama suteikti pastato fasadui šiuolaikiškumo ir estetinės išvaizdos, taip pat daug dėmesio skirta vidaus erdvėms (įėjimų, praėjimų, vestibiulių, kitų patalpų) pertvarkymui.
Vėliau, 2016 m. patikslinus techninį projektą, jis buvo koreguotas, perskaičiuotas ir siekiant greičiau sulaukti finansavimo iš Vyriausybės, išskaidytas net į 5 etapus. Taigi šiuo metu rekonstruojant minėtą pastatą, yra vadovaujamasi beveik dešimties metų senumo Raseinių rajono savivaldybės administracijos patvirtintu ir UAB „Kančo studija“ parengtu statybos techniniu projektu.
Šį 2016 m. projektą lydėjo įmonės pateiktas aiškinamasis raštas ir priešprojektinis pasiūlymas, kuriame nurodoma, kas bus bandoma sukurti. Tačiau nebūtinai tai, kas nurodoma priešprojektiniame pasiūlyme, būna iš tiesų sukurta. Taip nutinka dėl to, kad architektai projektuodami daugiausiai dėmesio skiria vizualinei ir praktinei daliai, o pradėjus statybos darbus kartais kruopščiai paskaičiuotos techninio projekto specifikacijos ir konstrukciniai brėžiniai verčia priimti kitokius sprendimus. Jie ne visada leidžia įgyvendinti tai, kas būna nupiešta vizualizacijose, taip atsitiko ir su šia plačiai pasklidusia vizualizacija.
Savivaldybės administracijoje projektą kuruojantis Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Egidijus Alijauskas patvirtina, jog minėta vizualizacija taip pat buvo tik pasiūlymas ir idėja. Specialistas taip pat priduria, jog reikėtų atkreipti dėmesį, kad vizualizacijoje vaizduojamas tamsus paros metas, todėl sunku spręsti, ar tikrai pastato fasadas pagal pirminę architekto idėją turėjo būti tamsios spalvos. Lygiai taip pat sunku vertinti ir viso pastato apšvietimą, kuris vizualizacijoje aiškiai išskirtas, o dabartiniame statybų proceso etape dar tiesiog nėra spėtas įgyvendinti.
Privačių architektų kurtoje vizualizacijoje taip pat neatitinka ir pačios pastato konstrukcijos, nes piešinyje yra matyti tik trys pastato aukštai plokščiu stogu, kai tuo tarpu techniniame projekte yra matomos aukštesnės pastato detalės ir originali pastato forma yra visiškai kitokia. Be to, pagal vizualizaciją, pirmas pastato aukštas turėtų būti sudarytas vien iš vitrininių langų, tuo tarpu realybėje apatinė erdvė kitokia, stiklas sudaro tik dalį paviršiaus. Taip yra todėl, kad pagal visus techninius statybų reikalavimus, toks sprendimas būtų buvęs nesaugus ir nepritaikytas laikančiosioms konstrukcijoms.
Viešumoje nemažai yra svarstoma ir dėl galimybių koreguoti šį jau patvirtintą techninį projektą. E. Alijauskas pripažįsta, jog nukrypimų ir taisymų gali būti bet kuriame projekte – tiek statant naujus statinius, tiek ir jau rekonstruojant senus pastatus. Tai sąlygoja statybų metu atsiradę veiksniai. Tačiau reikia suprasti, jog techninio projekto keitimas – itin sudėtinga procedūra, kurioje dalyvauja daugybė suinteresuotų šalių (projektuotojai, rangovai, techninis prižiūrėtojas, užsakovas), todėl sprendinių keitimas galimas, bet jiems turi pritarti visos šalys. Be to, kiekvienas projekto koregavimas reiškia, jog ir vėl bus reikalingos papildomos lėšos. O nuo pirmųjų rekonstrukcijos užuomazgų iki šios dienos visiems darbams jau yra išleista daugiau negu 6 mln. eurų.
Juo labiau projekto pakeitimus sunku padaryti po to, kai tikrasis projekto ir visos idėjos autorius mirė ir UAB „Kančo studija“ oficialiai atsisakė visų teisių į šį projektą bei statybos darbų procese daugiau nedalyvauja. Šiame priežiūros etape dalyvauja Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyr. architektas, jis išduoda leidimą statybai būtent tokiam projektui, koks buvo patvirtintas 2016 m. Todėl visus sprendinius, susijusius su 2016 m. patvirtintu projektu, prižiūrėti ir derinti privalo tiek rangovų įmonė, tiek techninis prižiūrėtojas, tiek miesto architektas, tiek, žinoma, ir pati Savivaldybė.
Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog rekonstrukcijos darbai tęsiasi beveik dešimtmetį, normalu, jog tam tikrų projekto sprendinių keitimą lėmė tiesiog pasikeitusios technologijos. Šie pakeitimai buvo susiję ne su architektūrine dalimi, o labiau su inžinerinių sistemų pakeitimais. Taip pat sklypo sutvarkymo dalyje teko keisti sprendinius, prisitaikant prie jau anksčiau sutvarkytų Vytauto Didžiojo ir Maironio gatvių bei jų šaligatvių.
Atliekant visus pakeitimus, buvo žiūrima, kad būtų laikomasi pagrindinių jau patvirtinto techninio projekto sprendinių, o ne pieštos vizualizacijos. Pavyzdžiui, pirmame pastato aukšte, Maironio parko pusėje, turi atsirasti kavinė-restoranas, taip pat yra numatytos lauko terasos, kurių vizualizacijose net nėra pavaizduota. Priešais centrinį įėjimą bus įrengtas amfiteatras, lauko teritorija bus apsodinta želdiniais. Taip pat bus sutvarkytos ir įrengtos repeticijų, pagalbinės patalpos. Pastato funkcinė schema bus žymiai aiškesnė, atsiras liftai, pritaikyti negalią turintiems asmenims. Tad dabartinės Raseinių rajono savivaldybės vadovų pareiga – rūpintis, jog lėšos rekonstrukcijai būtų naudojamos racionaliai ir būtų vadovaujamasi ne tuo, kas yra nupiešta idėjinėje vizualizacijoje, o tuo, ko reikalauja techninio projekto specifikacija.
etaplius TV
0
