Savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas M. Šivickas: Kaunas tikrai vertas sportiškiausio miesto titulo

Pasauliui ketvirtadienį minint Judėjimo sveikatos labui dieną, naujienų agentūra ELTA pakalbino Kauno miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėją Mindaugą Šivicką apie vis populiarėjančias kauniečių fizinio aktyvumo veiklas ir besikeičiančias nuostatas įsileidžiant sportą į savo kasdienybę.

- Kauno vardą plačiajame sporto pasaulyje pastaraisiais metais, tikėtina, įtvirtino daugybė mieste vykstančių svarbių tarptautinių, prestižinių renginių. Bet tikriausiai ne tik jie lemia pačių kauniečių sportinį nusiteikimą kuo daugiau judėti savo sveikatos labui?

- Galiu patvirtinti: miestas tikrai didžiuojasi, kad tarptautinių renginių organizatoriai prestižinėms varžyboms renkasi Kauną. Tai liudija pastaraisiais metais augantis jo populiarėjimas. Pavyzdžiui, vien 2016-aisiais Kaune vyko Orientavimosi sporto kalnų dviračiais pasaulio taurės etapas ir pasaulio veteranų čempionatas, taip pat Europos jaunių rankinio čempionatas, tarptautinės galiūnų varžybos Pasaulio rąsto kėlimo čempionatas. 2017 metai Kaunui irgi buvo dosnūs išskirtinių tarptautinių sporto renginių: vyko Europos jaunių dziudo čempionatas, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, Tarptautinės vaikų žaidynės (dar vadinamos Pasauline vaikų olimpiada), Pasaulio štangos spaudimo čempionatas, WFF (fitneso) Europos čempionatas.

Neleidžia skųstis sporto renginių stoka ir šie metai: balandžio mėnesį vykusiame Pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės varžybose Lietuvos ledo ritulio rinktinė iškopė į I diviziono A grupę, čempionato pertraukų metu Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos vyrai nudžiugino sirgalius po 19 metų pasiekdami Eurolygos Top4. Gegužę į Kauną suvažiuoja dziudo Europos taurės U-21 varžybų dalyviai, o rugpjūčio mėnesį Kaune vyks Europos mergaičių krepšinio U-16 čempionatas. Žiūrint į ateitį, Kauno miesto savivaldybė kartu su Lietuvos lengvosios atletikos federacija jau pateikė paraišką, kad Kaune 2021-aisiais būtų organizuojamas Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos čempionatas.

Kaune taip pat organizuojama nemažai tradicinių sporto renginių, tokių kaip Tarptautinis Algirdo Šociko bokso turnyras, Tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“ ir „Rudens taurė“, Kauno dviračių lenktynės, Kauno maratonas, Tarptautinė buriavimo regata „Rudens vėjas“, Tarptautinis stalo teniso turnyras „Kaunas Open“. Į Kauną tradiciškai užsuka ir Tarptautinis ralis „Aplink Lietuvą“ Lietuvos Respublikos Prezidento taurei laimėti.

Bet ne tik didieji sporto renginiai kuria Kauno kaip sportiškiausio miesto įvaizdį. Jau ne pirmus metus per miesto savivaldybės programą „Iniciatyvos Kaunui“ yra finansuojami sporto nevyriausybinių organizacijų projektai, įtraukiantys daugybę kauniečių į nemokamas fizines veiklas ir supažindinantys su plačiu spektru sporto šakų.

- Kaip šį kauniečių nusiteikimą skatina Kauno miesto savivaldybė, jau ne vienius metus puoselėjanti nemažai su sportu bei sveikatingumu susijusių iniciatyvų? Ir kiek savivaldybė tam skiria lėšų?

2018 metams Kauno miesto savivaldybė programos „Iniciatyvos Kaunui“ Fizinio aktyvumo ir sporto plėtojimo srities visiems trims prioritetams skiria 3, 7 mln. eurų. Vertinant tai, kad Kauno „Žalgiriui“ skirta 2,3 mln. Eur, visiems kitiems projektams lieka 1,4 mln. eurų. Projektai apima tiek vaikų ir jaunimo sportinio meistriškumo ugdymą, tiek sporto žaidimų komandų sportines veiklas, taip pat reprezentuojančių miestą bei kitų įvairaus lygio sporto renginių organizavimą, tiek miestiečių fizinio aktyvumo veiklas. Bendrai 2018 metais finansuojami 88 projektai.

Pabrėšiu, kad Kauno miesto savivaldybė taip pat labai atsakingai žiūri į mažųjų kauniečių mokymą plaukti - jau antrus metus iš eilės kartu su Lietuvos plaukimo federacija yra visiškai finansuojama metinė visų mokyklų antraklasių mokymo plaukti programa, 2017-2018 mokslo metais joje dalyvauja 2584 Kauno miesto antrokai. Miesto savivaldybė mokymui plaukti finansuoti šiemet skyrė 92 tūkst. Eur biudžeto lėšų.

- Oficialioje savivaldybės interneto svetainėje programos, atspindinčios fizinio aktyvumo bei sporto plėtojimo pagrindinę klubų veiklą, vadinamos iniciatyvomis. Ir didžiausia (kaip ir ankstesniais keliolika metų) Kauno miesto biudžeto finansinė parama 2018-aisiais paskirta viešajai įstaigai „Žalgirio krepšinio centras“ (šiemet - 2,3 mln. eurų). Dar „Viktorijos“ krepšinio klubui - 85,3 tūkst. eurų, „Sabonio krepšinio centrui“ - 8000 eurų. Tokios sumos įrašytos į programos eilutę „Kauno, kaip sporto miesto, įvaizdžio gerinimui“. Kiek mažesnės sumos šiemet teks ir kitiems su „antrąja lietuvių religija“ - krepšiniu - susijusioms viešosioms įstaigoms. Įdomu, ar kitų sporto šakų atstovai jau sutinka su tokiomis viešųjų finansų dalybomis, tarkim, matydami „Žalgirio“ krepšinio klubo pastarojo meto laimėjimus?

- Kauno „Žalgiris“ yra ne tik Kauno, bet visos Lietuvos komanda. Kai laimi „Žalgiris“, tai laimi ne tik Kaunas, bet ir visa Lietuva. Daug dėmesio savivaldybė skiria ir kitoms sporto šakoms, tokioms kaip futbolas, rankinis ir kitos. Daugeliu atvejų, jeigu būtų skiriamos didelės pinigų sumos klubams, jie tiesiog samdytųsi legionierius, o ne ugdytųsi vietos jaunuosius sportininkus. Todėl Kauno savivaldybė prioritetu laiko pirmiausia jaunųjų sportininkų ugdymą, o tas būtų neįmanoma be tinkamos šiuolaikiškos sporto infrastruktūros sukūrimo.

Todėl Kauno savivaldybė inicijuoja daug sporto bazių rekonstrukcijos ir statybos projektų, tokių kaip naujos ledo arenos statyba (pradžia -2018 m., pabaiga - 2020 m.) ir esamos ledo arenos rekonstrukcija, irklavimo sporto bazės rekonstrukcija bei tarptautinius standartus atitinkančios irklavimo trasos įrengimas Lampėdžio ežere, Kauno sporto mokyklos „Gaja“ sporto bazės rekonstrukcija, Kauno sporto mokyklos „Tauras“ dengto futbolo maniežo statyba.

Siekiant pagerinti ugdymo sąlygas Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ auklėtiniams, buvo įsigyta sporto bazė Naglio gatvėje. Deramasi dėl A. Sabonio krepšinio mokyklos pastato įsigijimo. Ruošiamasi rekonstruoti Kauno marių įlanką, kur bus sukurta moderni buriavimo sporto bazė. Rengiamas ir legendinės Kauno sporto halės rekonstrukcijos projektas, kurį įgyvendinus ši halė taps daugiafunkciu sporto ir kultūrinių renginių centru.

Taigi siekdami, kad Kauno sportininkai ir toliau džiugintų miestą bei visą Lietuvą savo sportiniais rezultatais, kuriame tam būtiną infrastruktūrą. Nes be sąlygų treniruotis, nebus ir aukštų sportinių rezultatų.

- „Žalgirio“ arena centrinėje miesto dalyje tapo centru, kuriame vyksta daugybė tarptautinių sporto renginių, sutraukiančių tūkstančius žiūrovų. Tačiau ilgai laukto senojo stadiono Žaliakalnyje renesanso kauniečiai vis dar nesulaukia. Projektas seniai yra, konkursą nugalėjęs statybos rangovas (turkų kompanija) - irgi, bet viskas įstrigo. Kaip manote, ilgam?

S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadiono rekonstrukcijos nelaikytume įstrigusia. Šiuo metu vyksta rangos darbų viešojo pirkimo procedūros, jos nėra teismo nutartimi sustabdytos. Tačiau vienas iš konkurso dalyvių teismui yra pateikęs ieškinį dėl Viešųjų pirkimų komisijos sprendimų. Kai pasibaigs teisminiai ginčai, tikimės, stadiono rekonstrukciją bus galima pradėti.

- Dėkoju už pokalbį.

ELTA