Savivaldybės: Priekaištais dėl nuotolinio mokymo dangstomi per vėlai priimti sprendimai

Švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės priekaištai savivaldybėms dėl vangaus moksleivių grąžinimo į klases yra per vėlai priimtų centrinės valdžios sprendimų dangstymas, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).

Į ministrės priekaištus, kad savivaldybės nesistengė į klases grąžinti 5–11 klasių moksleivių, asociacija atsako, jog vaikų psichologine sveikata ir ugdymo spragomis ministerija susirūpino gerokai per vėlai.

„Bandymas atsakomybę dėl per ilgai užsitęsusio nuotolinio mokymosi perkelti savivaldybėms primena nekorektiškus bandymus dangstyti pavėluotai priimtus sprendimus“, – teigiama LSA pranešime.

„5–11 klasių moksleiviai Lietuvoje vieni ilgiausiai Europoje mokėsi nuotoliniu būdu – tokį sprendimą priėmė ne savivaldybės, o Vyriausybė, nusprendusi daug anksčiau atlaisvinti ribojimus verslui ir kitiems sektoriams. Deja, bet šalies moksleiviai ir pats švietimas, kuris buvo deklaruojamas kaip Vyriausybės prioritetas, savo eilės laukė bene ilgiausiai“, – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak asociacijos, balandžio pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pradėjus kalbėti apie moksleivių grąžinimą, savivaldybės viešai paragino ministrę nežaisti visuomenės lūkesčiais, o vertinti realią situaciją ir praktines galimybes. Teigiama, kad į šiuos savivaldybių raginimus neatsižvelgta, vietoj to mokykloms pateikti su savivaldybėmis neaptarti reikalavimai, kuriuos įgyvendinti buvo labai sudėtinga arba neįmanoma.

Informacija dėl saugumo reikalavimų – pavyzdžiui, testavimo būdų ir galimybių ar ugdymo proceso organizavimo – ne kartą keitėsi, tai, LSA teigimu, neretai formavo nepalankią tėvų nuomonę dėl vaikų grįžimo į mokyklą.

„Šiame pandemijos valdymo procese Vyriausybė savivaldybes įvardija kaip partneres, juk būtent jos praktiškai įgyvendina esminius sprendimus. Todėl praėjus daugiau kaip metams, kai kasdien dedame visas pastangas grąžinti visuomenės saugumą ir stabilumą, tokie ministrės kaltinimai skamba labai nekorektiškai. Juo labiau, kad vyresniųjų klasių moksleivių grąžinimui reikėjo pasirengti gerokai iš anksto, diskusijose su savivaldybėmis įvertinus visus praktinius aspektus bei skyrus papildomų priemonių įgyvendinti saugumo reikalavimus. Jei tai būtų buvę padaryta, galbūt šiandien didžioji dalis moksleivių mokytųsi mokyklose, o ne namie“, – teigia LSA prezidentas.

Savivaldybės taip pat tikisi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artimiausiu metu priims konkrečius sprendimus ir algoritmus dėl tinkamo pasirengimo rugsėjo 1-ąjai, nes kol kas aiškumo, kaip bus organizuojamas ugdymo procesas, nėra.

Švietimo ministrė antradienį pareiškė esanti nusivylusi savivaldybėmis dėl 5–11 klasių mokinių grąžinimo į mokyklas, nes dauguma jų neįdėjo pakankamai pastangų.

„Ir čia tikrai mūsų laukia didelis nusivylimas, ypatingai manęs, kuomet paaiškėjo, kad beveik pusė savivaldybių nedėjo praktiškai jokių pastangų sugrąžinti 5–11 klases į mokyklas“, – sakė ministrė.

J. Šiugždinienės teigimu, savivaldybės netinkamai formulavo klausimus tėvams dėl vaikų grąžinimo į klases.

5–11 klasių mokiniai į klases grįžti galėjo nuo gegužės 10 dienos. Pagal Vyriausybės nutarimą, savivaldybės turėjo nuspręsti, ar šių moksleivių ugdymą organizuoti nuotoliniu, ar mišriu būdu, t. y. pakaitomis derinant nuotolinį ir kontaktinį mokymąsi.

Būtina grįžimo sąlyga buvo tai, kad moksleiviai ir pedagogai turi periodiškai tikrintis dėl COVID-19.

Anksčiau leista į mokyklas grįžti pradinukams ir abiturientams.

BNS