Savivaldybės ima, ką gauna, arba negauna nieko

Nuo 2004 metų Lietuva gauna nuolatines išmokas socialiniams bei ekonominiams skirtumams tarp regionų ir jų viduje mažinti bei tvariai ir tolygiai plėtrai visoje šalyje skatinti. Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, investicijos viršijo 16 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) skaičiuojant vienam gyventojui išaugo beveik 200 kartų, tačiau skirtumai tarp Lietuvos regionų siekia 2–3 kartus. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis įsitikinęs, kad regioninė politika yra neefektyvi, nes savivaldybės yra įspraustos į nustatytus rėmus ir investuoja ne ten, kur labiausiai reikia, o kam gauna finansavimą.

Ekonominių skirtumų neįveikė

2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvai skirta daugiau kaip 6,8 mlrd. eurų (23 mlrd. litų) ES struktūrinių fondų investicijų. Didelė dalis struktūrinių fondų lėšų buvo skiriama infrastruktūrai atnaujinti – renovuotos viešosios erdvės, keliai, kiti susisiekimo tinklai ir pasenę bei energetiškai neefektyvūs pastatai.

2014-2020 finansavimo laikotarpiu ES struktūrinių ir investicinių fondų veiksmų programa, skirta įgyvendinti ES sanglaudos politiką, Lietuvai skyrė apie 6,7 mlrd. eurų investicijų, iš kurių regionų plėtrai atiteko maždaug 16,8 proc. lėšų - 972 mln. eurų. Europos Komisijos duomenimis, Lietuva buvo viena šalių, efektyviausiai panaudojusių jai skirtas lėšas, kurios vienam gyventojui sudarė net 2849 eurus ir buvo bene didžiausia visoje Europos Sąjungoje.

Tokios milžiniškos investicijos turėjo gerokai įtakoti ekonomikos augimą ir žmonių gyvenimo kokybę, tačiau 2014-2016 metais, kai BVP Kauno regione augo 3,3 proc., o Vilniaus regione – dar visu procentu daugiau, likusioje šalies dalyje BVP ne tik neaugo, o dar netgi krito. Lyginant Lietuvos regionų ekonominį vystymąsi, Europos Komisija pastebėjo, kad turtingiausiame Vilniaus regione BVP buvo 2,6 karto didesnis nei skurdžiausiame Tauragės regione.

Situacija nepasikeitė ir 2021 metais: sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui 1,9 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį. Kauno (20,4 tūkst. eurų) ir Klaipėdos (18,4 tūkst. eurų) apskritys viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono vidurkį (16 tūkst. eurų). Likusios septynios apskritys nesiekė šio vidurkio, o mažiausias BVP vienam gyventojui buvo Tauragės apskrityje – 10,9 tūkst. eurų. Vilniaus apskrities BVP rodiklis daugiau nei 2 kartus viršijo Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių rodiklius.

Didžioji dalis ES fondų, skirtų integruotai teritorinei plėtrai, 2014-2020 m. finansavo tris pagrindines sritis: kompleksinį miestų viešųjų erdvių atnaujinimą, viešųjų paslaugų ir jų teikimui aktualios infrastruktūros plėtrą, darnaus judumo planų rengimą ir įgyvendinimą, miestų gatvių atnaujinimą ir plėtrą. Vidaus reikalų ministerija pripažino, kad nors skiriamos lėšos pagerino regionų infrastruktūrą, prisidėjo prie aplinkos apsaugos projektų ir žmogiškųjų resursų vystymo, tačiau ekonominio išsivystymo, gyvenamosios aplinkos ir teikiamų paslaugų kokybės skirtumai bei socioekonominė atskirtis tarp Lietuvos regionų ir jų viduje kaip buvo, taip ir liko viena opiausių šalies problemų.

Vien investicijų nepakanka

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus patarėja Rugilė Augustaitytė informavo, kad 2007–2013 m. ES investicijas skyrė moksliniams tyrimams, verslo plėtrai, energetikai ir turizmui. Iš viso Lietuvos regionuose įgyvendinta projektų už daugiau nei 1 mlrd. eurų. Skurdžiausiose Tauragės, Marijampolės ir Alytaus apskrityse įgyvendinti 311 projektų, kurių vertė viršijo 160 mln. eurų. Tuo tarpu 2014–2020 m. laikotarpiu investicijoms Tauragės, Marijampolės ir Alytaus regionų projektams skirta tik 50 mln. eurų. Dar 22,3 mln. eurų Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2020 metų skyrė tikslinėms regionų verslų konkurencingumą, inovacijas ir socialinį verslą skatinančioms priemonėms.

„Žvelgiant į bendrus rodiklius, Tauragės, Marijampolės ir Alytaus apskritys sukuria apie 9 proc. visos Lietuvos ekonomikos. Palyginimui, didžiausias ekonomikos variklis – Vilniaus apskritis – sukuria 44 proc. Ilgalaikės tendencijos rodo, kad bendrai visa Lietuvos ekonomika, o ypač Vilniaus apskritis, auga sparčiau nei Tauragės, Marijampolės ir Alytaus apskritys, dėl to atotrūkis tarp šių regionų ir Vilniaus toliau didės. Regionų ekonomikose didesnę dalį pridėtinės vertės sukuria pramonė, tuo tarpu didmiesčiuose – prekyba ir paslaugos“,- teigiama R. Augustaitytės parengtame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakyme.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistai stebi, kaip regionų (be Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) BVP vienam gyventojui skiriasi nuo šalies vidurkio. Šis rodiklis parodo, koks yra atotrūkis tarp didmiesčių ir kitų regionų ekonomikos. Pastaraisiais metais šis skirtumas tik didėja – daugiausia dėl to, kad regionuose mažėja gyventojų ir lėčiau auga ekonomika.

„Lietuvoje reguliariai vertinama, kaip ES investicijos veikia įvairias sritis. Tyrimai rodo, kad jos padeda gerinti gyvenimo kokybę ir skatina ekonomikos augimą, bet vien investicijų nepakanka, kad pakeistų ilgalaikes tendencijas. Labai svarbu, kad pačios savivaldybės aktyviai dirbtų ir kurtų palankias sąlygas verslui – be to pokyčių regionuose nebus“,- teigia Ryšių su visuomene skyriaus patarėja R. Augustaitytė.

Tebevyksta planavimas „iš viršaus“

2007-2013 laikotarpiu Regionų plėtros programai įgyvendinti skirta 10,5 proc., 2014-2020 m. – apie 16 proc. proc. Europos Sąjungos paramos lėšų. 2022 – 2030 metais šalies regionams turėjo būti skirta trečdalis (1,810 mlrd. eurų) Lietuvai numatytų ES investicijų, tačiau Regionų plėtros programoje patvirtinta 3 procentais mažiau – 1,623 mlrd. eurų.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis tvirtina, kad lėšų didėjimas nėra esminis dalykas. Savivaldybėms svarbiausia pagal kokias taisyklės jos gali naudoti lėšas.

„Iš pradžių buvo rengiama Baltoji knyga, vėliau deklaruota, kad visas lėšų poreikis bus planuojamas iš apačios į viršų, bet tai ir liko žodžiais, kurie skyrėsi nuo darbų. Iniciatyvos ėjo ne iš savivaldybių, kaip buvo žadama, todėl norint įtilpti į ministerijų nustatytus rėmus, kartais reikia daryti tuos darbus, kurių ne visuomet reikia. Tokiais atvejais gaila, kad dalį lėšų tenka panaudoti ne visai protingai. Čia kaip derybos su ES: arba tu susitari dėl visko, arba nesusitari dėl nieko. Savivaldybėms tai reiškia, kad arba imi, ką gauni, arba negauni nieko. Kompromisu to nenorėčiau vadinti, labiau tiktų sakyti, kad tai primestos taisyklės“,- tikina A. Klišonis.

Lėšų paskirstymas tarp ministerijų, pasak LSA prezidento, nėra tolygus. Savivaldybėms sakoma, kad dabar skirstomos paskutinė parama vandentvarkos infrastruktūrai kurti, bet finansavimo intensyvumas nuo 85 proc., kaip iki šiol būdavo, sumažintas iki 50 proc. Nors lėšų poreikis didelis, tokią paramą sunku įsisavinti, nes vandentvarkos įmonės neturi tiek apyvartinių lėšų, kad galėtų įgyvendinti brangiai kainuojančius projektus.

„Jei bent kiek intensyvumas būtų didesnis, būtų galima padaryti daugiau darbų, nes dabar projektų yra pateikta netgi mažiau, nei yra skirta lėšų paramai. Norėtųsi, kad projektų planavimas vyktų regione, o ne ministerijose. Dabar savivaldybės jungiasi į funkcines zonas, kuriose sprendžiamos bendros turizmo, transporto, pramonės vystymo problemos. Labai gerai būtų, kad įsikūrus Regionų ministerijai, ji galėtų valdyti lėšas – tai suteiktų galimybę susėdus prie stalo planuoti jų paskirstymą ir analizuoti, kaip kurį regioną galima būtų vystyti, kad jis atsigautų“,- mano A. Klišonis.

2024 metais atlikusi auditą, Valstybės kontrolė konstatavo, kad 2022–2030 m. Regionų plėtros programa į regionų poreikius atliepia tik iš dalies, nes galėjo būti platesnės apimties, esamos priemonės galėjo būti patrauklesnės regionams ir savivaldybėms bei daugiau prisidėti sprendžiant jų problemas. Ministerijų nustatomos išankstinės sąlygos, finansuojamų veiklų apribojimai ir palyginti siauras siūlomų regioninių priemonių sąrašas suteikia regionams tik dalį savarankiškumo. Regionų plėtros programoje daugiau nei pusė savivaldybių pasigedo kultūros, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų bei energetikos sričių priemonių, o dalis Regionų plėtros planuose nustatytų rodiklių reikšmių nerodo pokyčio poreikio ir neskatina siekti pažangos.

Projektui „Regionų atskirtis – grėsmė valstybės saugumui“ įgyvendinti 6 tūkst. eurų stipendiją skyrė Medijų rėmimo fondas.