Šiaulių miesto savivaldybės dilema - oro uosto investicijos

Po žiniasklaidos kanalus apskriejusio BNS spaudos centro išplatinto straipsnio “Dėl Šiaulių valdžios neveiksnumo miestas gali netekti 10 mln. Eurų”, kurio autorius, kaip nurodo šaltinis, yra UAB „Termicom“ direktorius Povilas Padaiga, sujudo Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir panoro paaiškinti tikrąją situaciją apie oro uostą ir galimas investicijas.

Taip pat skaitykite: Dėl Šiaulių valdžios neveiksnumo miestas gali netekti 10 mln. eurų

“Termicom” piešia vieną paveikslą, Šiaulių miesto savivaldybė - kitą

“Šiaulių savivaldybės administracija stabdo procesus ir vilkina sprendimą dėl žemės nuomos”, - sakoma pranešime spaudai, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis aiškina, jog viešą aukcioną dėl žemės nuomos organizuoja SĮ Šiaulių oro uostas, o pirmame aukcione neatsiradus dalyvių, kurie pateiktų visus reikalingus dokumentus, nedelsiant buvo paskelbtas antrasis aukcionas. Aukciono vykdymo procesams Šiaulių miesto savivaldybės administracija jokia forma įtakos nedaro.

Administracija tikslino ir teiginius “sklypų Šiaulių oro uosto teritorijoje nuomos konkursas miesto savivaldybės administracijos sprendimu sustabdytas” bei “Prieš porą savaičių buvo atidėtas ir sklypų nuomos Šiaulių oro uoste aukcionas”.

“Jokio sprendimo Šiaulių miesto savivaldybės administracija dėl konkurso sustabdymo nėra priėmusi, nes konkursą organizuoja Šiaulių oro uosto sudaryta Viešųjų pirkimų komisija, kuri taip pat jokio sprendimo atidėti konkursą nėra priėmusi”, - sakė Administracijos direktorius A. Bartulis.

Išplatintame pranešime buvo rašoma, kad įmonė “Termicom”, ruošdamasi projekto Šiauliuose įgyvendinimui, praėjo Valstybės saugumo departamento “filtrus”.

“Pagal LR strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnį, potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą atlieka LR Vyriausybės patvirtinta Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija, o ne Valstybės saugumo departamentas.Tokios komisijos išvados UAB “Termicom” pirmajame žemės nuomos aukcione nepateikė, todėl SĮ Šiaulių oro uostas Viešųjų pirkimų komisijos sprendimu iš tolimesnių aukciono procedūrų buvo pašalintas”, - situaciją aiškino A. Bartulis.

„Sutartyje, kurią pasiūlėme Šiaulių savivaldybei, numatėme aiškius įsipareigojimus – per trejus metus Šiaulių oro uoste investuoti 10 mln. eurų, sukurti 90 kvalifikuotų darbo vietų. Vien mūsų įmonė pagal siūlomą sutartį per metus tik gyventojų pajamų mokesčio sumokėtų 0,5 mln. eurų. “, - sakė UAB „Termicom“ direktorius Povilas Padaiga.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius sako, jog tokios kalbos kelia pagrįstų abejonių, nes Šiaulių miesto savivaldybės tarybai kovo 2 d. Pateiktoje prezentacijoje buvo žadama 150 naujų darbo vietų, o norint įvykdyti pažadą per metus gyventojų pajamų mokesčio sumokėti 0,5 mln. eurų, kiekvienas iš 90 įdarbintų darbuotojų vidutiniškai per mėnesį turi gauti po 3300 eurų iki mokesčių.

“2016 metais Šiaulių miesto vidutinis darbo užmokestis buvo 715 eurų. Net ir įvykdžius tokius pažadus, prireiktų dešimties metų, kad tokia miesto investicija atsipirktų”, - sako A. Bartulis.

Savivaldybės administracija pabrėžia, jog UAB “Termicom” dalyvavo Ūkio ministerijos kvietime teikti paraiškas projektams ir surinko minimalų būtinąjį balų skaičių.

“Kadangi Šiaulių miesto savivaldybė šiame Ūkio ministerijai pateiktame verslo planeneturėjo jokio statuso ir dabar nėra projekto įgyvendinimo partnerė, UAB “Termicom” projektas yra paties verslo inicijuotas, todėl projekto sėkmė ir prisiimamų įsipareigojimų Ūkio ministerijai įgyvendinimas yra jų vienasmenė rizika”, - sako A. Bartulis.

Administracijos direktorius dar pabrėžia faktą, kurį turės patikslinti Ūkio ministerija - UAB "Termicom" laimėtas projektas, kurio vertė 4,8 mln. eurų yra kilnojamai įrangai, skirtai lėktuvų remontui įsigyti.

"Susitikimo metu "Termicom" taip ir įvardijo, arba jūs man duodate šitas investicijas, arba aš su viskuo išeinu į Kauną. Man ten duoda viską. Viename iš sąlygų punktų rašoma, kad to pobūdžio projektai, kurį laimėjo "Termicom", turi būti įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybes. Kai mes atkreipėme dėmesį į šią informaciją, įsivaizduokite, į kokią rizikingą situaciją ateiname. Mes padarome čia investiciją, dar jam išbetonuojame 2 ha plotą, jis susirenka savo įrangą, važiuoja į Kauną, kas tarsi jam neleidžiama, nes ir projektą laimėjo veiklą ketingamas vykdyti Šiauliuose, o mes liekame tik su išbetonuota aikštele", - baiminasi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Išsikristalizavo trys aiškios kryptys

“Savivaldybė dabar atėjo į sankryžą, kurioje yra trys keliai. Vienu atveju oro uosto investicijai prašoma skirti 5 mln. eurų, kad skirtume vienam investitoriui, kuriam turėtume padaryti riedėjimo takus, stovėjimo takus ir dar įrengti 2 ha plote betonuotą aikštelę. Akivaizdžiai matome, kad ir penkių milijonų čia neužteks”, - apie vieną iš galimybių pasakojo Antanas Bartulis. Dėl tokio siūlymo turėtų apsispręsti politikai.

Kitas siūlymas - Šiaulių oro uostas negali išplėtoti savo komercinės dalies, nes neturi Šiaurinio perono, kuriam jau reikėtų atseikėti 15 mln. eurų.

“Juo dar šiandien disponuoja ir kariškiai, kurie gal sutiktų atiduoti į nuomą, bet oficialiai raštu pareiškė, jog nesutinka, kad iš jų būtų perduodama savivaldybei. Taigi ta 15 mln. investicija, radus investavimo formą, neva leistų išplėtoti komercinę dalį, nes dabar negalima į šitą peroną leistis, nors mes turime duomenis, kad pernai 146 lėktuvai leidosi ir buvo aptarnauti. Tai negalima teigti, kad kokybė visiškai neleidžia sudaryti sąlygas komercinei daliai”, - antrą galimybę aptarė Administracijos direktorius.

Trečiasis kelias, kurį politikai, pasak administracijos vadovo, turės svarstyti - ar miesto vadovai iš viso daro minėtas dvi investicijas, kurių nauda šiai dienai net nepaskaičiuota, neaišku, kokie būtų tikrieji kaštai.

“Miesto politikams iškils klausimas, ką daryti. Ar turėti politinės valios ir pasakyti, kad tokie projektai nesukuria tiek naudos miestui ir kurie galėtų atsipirkti per protingą laiką ir jų atsisakyti, nes mieste susikaupusių problemų, kurių įgyvendinimas turėtų būti sustabdytas keliems metams, tikrai mes turime daug. Vien keliai, darželių programa, žvyruotos gatvės, kurių turime virš 100 kilometrų. Atiduoti 15 milijonų vienos komercijos išplėtojimui dėl vienos įmonės - tikrai turėtų būti pasvertas tas dalykas”, - sakė A. Bartulis.

“Reikia kalbėti ekonomine kalba”

Dėl šių trijų administracijos vadovo paminėtų krypčių turės apsispręsti politikai, tačiau A. Bartulis pasigenda ir Šiaulių oro uosto darbuotojų pastangų ir kompetencijų, o kalbėti reikėtų ne svarstymų, bet ekonomine kalba.

“Nuvažiavau į vietą su kelininkais ir pabandėme išsiaiškinti, ar galėtų būti rasta pigesnių būdų nei 5 mln. riedėjimo takų remontui, man niekas iš oro uosto negalėjo pasakyti kokia yra šiandien tų privažiuojamų kelių būklė, kiek ten betono, kokie pagrindai”, - pasakojo A. Bartulis.

Administracijos direktorius nori turėti pagrindimą penkiems ir penkiolikai milijonų, tik tada galima atsakingai apsispręsti.

“Ar tikrai yra pagrįsti kaštai ir nauda? Administracija turi politikams pasakyti realią informaciją. Niekas nepaskaičiavo, kiek išsiplėtos komercinė veikla investavus ir 15 milijonų, kuri nuguls į Šiaulių oro uosto pajamas ir pelną, kad mes šiandien viso miesto sąskaita galėtume daryti tokias investicijas. Tai būrimas”, - mano administracijos vadovas.

Mažiausiai 20 mln. eurų investicijos turėtų būti vykdomos iš savivaldybės biudžeto, tad miestas taptų įkaitu, sustabdžius visus kitus investicinius projektus.

"Kad nebūtų tokių spekuliacijų, yra paruoštas raštas, kuris šiandien bus siunčiamas Šiaulių oro uostui, kad būtų surinkta visa objektyvi informacija: kiek yra elektros, kokie yra šiandien pajėgumai į keturis sklypus atvesti elektrą, kokie yra dujų pajėgumai, kokie keliai, galimybė padaryti drenažus, kurie neišvengiami šioje vietoje, kokie pajėgumai su minimaliomis investicijomis, kurie galėtų tarnauti šių projektų įgyvendinimui. O jei tie pajėgumai maži, tada turi surinkti informaciją, kurią su potencialiais investuotojais turi aptarti, įvertinti esamą infrastruktūrą. Jei netinka, kokia turi būti, kad tiktų boengam. Ir einant į Tarybą mes turime disponuoti artimai pagrįstais skaičiais, o ne tokiais, kurių pagrįstumui niekas neturi informacijos", - aiškina A. Bartulis.

Administracijos vadovas sako, kad oro uosto vadovui bus duodamas dviejų mėnesių terminas, per kurį turėtų surinkti informaciją ir "nustoti spekuliuoti" skaičiais apie galimus investicijų dydžius.