Savivaldybė investuotojų neieškos, o autobusų stotį statys savo lėšomis?

Kai dauguma šalies rajonų savo autobusų stotis atsinaujino arba pasinaudodami europine parama, ar suradę investuotojų, Jurbarko autobusų stotį, panašu, teks statyti rajono savivaldybei biudžeto lėšomis.

Po dvejus metus trukusių nesėkmingų investuotojo paieškų krypstama link to, kad Jurbarko autobusų stotį teks statyti savivaldybės biudžeto pinigais. Toks pasiūlymas nuskambėjo penktadienį, rugsėjo 21 dieną, rajono savivaldybės tarybos Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komitete. Vietinius politikus, šio komiteto narius, apie tai, kaip sekėsi ieškoti investuotojų ir savo pasiūlymus pristatė specialiai šiam tikslui suburtos autobusų stoties ir komercinės paskirties pastato statybos investuotojo paieškos viešojo konkurso komisijos pirmininkas Arvydas Štulas, kuris yra ir Jurbarko autobusų parko direktorius. Investuotojų nebebus ieškoma. Toks yra komisijos sprendimas.

Anot A. Štulo, pagrindiniai investuotojų argumentai, kodėl jiems Jurbarkas nepatrauklus – mieste per mažai gyventojų. Jurbarkas investuotojui būtų įdomus, jei čia gyventų bent 20 tūkstančių. Taip pat ir kliūva pati vieta – aplink per maža gyventojų koncentracija. Jei investuotojui miestas būtų patrauklus, jis stoties vietoje savo lėšomis statytų ne tik prekybos centrą, bet ir autobusų stotį.

„Nebus ieškoma investuotojų, nes tas laikas jau praėjo, kai reikėjo ieškoti. Reikėjo tai daryti prieš dešimt metų, kai ir gyventojų buvo daugiau, ir prekybos centrų mažiau. Tas laikas praleistas“, – „Mūsų laikui“ komentavo A. Štulas, pajuokavęs, kad gal dar tas laikas neatėjęs. Atsiras investuotojų, kai ekonomika atsigaus ar mieste gyventojų padaugės, nors tai pačiam pašnekovui kelia šypseną.

Minėtos komisijos nariai – jos pirmininkas Arvydas Štulas, tarybos nariai Gvidas Byčius, Darius Virvilas, vyr. architektė Gražina Gadliauskienė ir vyr. specialistė Jurgita Jurevičienė.

Siūlo Prienų projektą

A. Štulas į komitetą atėjo su konkrečiu minėtos komisijos išdiskutuotu pasiūlymu rajono savivaldybei statyti autobusų stotį patiems ir tokią, kokia šiuo metu statoma Prienuose. Per rankas jis paleido Prienų autobusų stoties vizualizaciją, tvirtindamas, kad Jurbarko rajonui ši stotis yra tinkamiausias pasirinkimas. Kodėl pasirinktas Prienų variantas? „Prienų stotis pasirinkta dėl kainos“, – „Mūsų laikui“ komentavo A. Štulas. Jis domėjosi ir lankėsi įvairių rajonų stotyse. Jei kaimyninio Raseinių rajono stotis kainavo apie 1 milijoną eurų, Prienų stoties kaina – apie 300 tūkst. eurų.

Jurbarko autobusų parko direktorius pasakojo, kad buvo susisiekta su Prienų rajono savivaldybės administracija, šios vadovams paaiškinta, kad ir Jurbarkas nori statytis tokią stotį. Prienų kolegos mielai pakvietė, parodė projektą, kuris pasirodė tinkamas ir Jurbarkui.

Atkreipiamas dėmesys, kad Prienuose jau kyla naujas autobusų stoties pastatas, bet jis statomas ne rajono savivaldybės pinigais. Šiam projektui Vidaus reikalų ministerija (VRM) iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skyrė 254 tūkst. 579 eurus.

Kodėl Jurbarko rajono savivaldybė nepasinaudojo panašia europine parama, A. Štulas negalėjo pasakyti. Jurbarko autobusų parkui jis vadovauja daugiau nei vienerius metus.

Pašnekovas neabejoja dėl vieno. Reikia kuo skubiau atnaujinti Jurbarko autobusų stotį, kuri sudaro prastą paties miesto vaizdą. A. Štului apmaudu dėl to, jog dauguma rajonų atnaujino stotis, Jurbarkas liko tarp tų, kurie to iki šiol nepadarė.

Dabar viskas tarybos valioje. Direktorius specialiai sudarytos komisijos narių vardu kreipėsi į tarybos narius prašydamas kuo greičiau pakeisti savo sprendimo projektą – turi nubalsuoti, kad investuotojų nebus ieškoma, o Jurbarko autobusų stotį statys savivaldybės lėšomis.

Tas tarybos sprendimas, kurį reikia pakeisti, priimtas 2016 metų pavasarį. Tada taryba pritarė UAB Jurbarko autobusų parko teikiamai Jurbarko autobusų stoties ir komercinės paskirties pastato statybos koncepcijai, įpareigojo Jurbarko rajono savivaldybės administraciją atlikti žemės sklypų naudojimo būdų pakeitimo, papildymo ir sujungimo procedūras, sudaryti autobusų stoties ir komercinės paskirties pastato statybos investuotojo paieškos viešojo konkurso komisiją ir, parengus konkurso sąlygas, skelbti konkursą investuotojo atrankai, pasirašyti jungtinės veiklos sutartį su konkursą laimėjusiu investuotoju. Tada planuota pastatyti naują, modernų autobusų stoties pastatą, sutvarkyti aplinką ir Jurbarko autobusų stoties infrastruktūrą, taip prisidedant prie viešojo susisiekimo paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo.

Dauguma pritaria, bet skepsio netrūksta

Vietiniai politikai į pristatytą informaciją, kad reikia stotį statyti savo lėšomis, rugsėjo 21 dienos komiteto posėdyje žiūrėjo palankiai. Tam pritarė ir valdančiosios, ir opozicinių frakcijų atstovai. Tačiau kada minėtas klausimas bus pristatytas tarybos posėdyje ir kaip šį klausimą svarstydama apsispręs tarybos narių dauguma, nežinia. Tikimasi, jog savo valią vietiniai politikai galės pareikšti jau rugsėjo 27 dienos tarybos posėdyje – tikimasi spėti paruošti sprendimo projektą.

Idėja statyti stotį savo lėšomis patinka ne visiems. 300 tūkst. eurų – dideli pinigai. Ypač dabar, sako skeptikai politikai, kurie klausia, ar laikas dabar svarstyti tokį klausimą, kai rajono savivaldybei reikia galvoti, iš kur grąžinti milijoną. Priminsime, kad Lenkijos investicijų ir ekonominės plėtros ministerija 2018 m. rugpjūčio 14 d. Jurbarko rajono savivaldybei pateikė ikiteisminį reikalavimą per 45 dienas sugrąžinti 962 248,37 eurų, kaip netinkamai panaudotų lėšų, 2013–2015 metais kartu su Nemano miesto administracija (Rusija) įgyvendinant projektą „Nemuno upės ekologinės būklės gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės miestelyje Jurbarko rajone bei Nemano mieste (Rusija)“.

Naujosios autobusų stoties laukia ir verslas. Minėtame tarybos komitete informacijos klausėsi ir sklypų, kurie ribojasi su autobusų stotimi, savininkai. Jie nori savo sklype statyti prekybos vietą, bet stabdo nežinomybė, nes pastatas turi derėti su naujuoju autobusų stoties pastatu.