Savanorių Elektrėnuose karantino metu netrūko: dalino maistą, rūpinosi senyvais žmonėmis, dezinfekavo patalpas

Gyvenimui po pandemijos pamažu grįžtant į vėžes, prisimenami darbai, be kurių karantinas būtų buvęs juodesnis. Savanorių, žmonių dosnumo virusui įsisiautėjus, netrūko, gyventojai susivienijo tiekiant maistą pagalbos prašiusiems, siuvant ir pristatant apsaugines kaukes, padedant senyvo amžiaus žmonėms sumokėti mokesčius.

Senoliai, neįgalieji, saviizoliacijoje esantys ir atokesnių gyvenviečių žmonės karantino metu laikėsi sunkiai: pakoreguoti autobusų tvarkaraščiai daugeliui sumažino galimybes nusipirkti maisto, susimokėti mokesčius. Neturintys prieigos prie interneto žmonės turėjo suktis kitaip – prašė pagalbos visuomeninių organizacijų. Tokiems gyventojams dažnai pagalbos ranką ištiesdavo savanoriai. Kaip ir visoje Lietuvoje, pagalbos prašančių žmonių skaičius karantino metu išaugo, todėl suktis teko greitai.

Į pagalbą jos stokojantiems atskubėjo gerai Elektrėnuose žinomos asociacijos „Ištiesk gerumo ranką“ savanoriai su vadove Birute Grybauskiene. Asociacija turi 15 metų savanorystės patirties, todėl prasidėjus pandemijai jie į pagalbą atskubėjo be atskiro raginimo. Karantino metu padidėjo lankomų žmonių skaičius.

„Labiausiai savanoriai buvo rei­kalingi karantino metu. Socialinės paramos organizacijų etatiniams darbuotojamas labai padaugėjo darbo, todėl ir skubėjome jiems į pagalbą. Kadangi mes turime savanorių visose seniūnijose, kurie suprato karantino laikotarpio iššūkius, lankė visus, kuriems reikėjo nors mažiausios pagalbos. Savanoriai nuolatos turi tam tikrą lankomų žmonių skaičių, bet karantino metu tas skaičius gerokai padidėjo“, – prisiminimais apie pandemijos laikotarpį dalinosi B. Grybauskienė.

Per metus, asociacijos vadovės teigimu, savanoriai aptarnauja per 3000 žmonių, per mėnesį – per 300. Karantino metu išaugus pagalbos poreikiui, „Maisto bankas“ labdaros organizacijai padidino tiekimą produktais, taip pat ir iš parduotuvių buvo gauta daugiau maisto prekių. Į labdaros dėžę žmonės gausiai aukojo rūbų, patalynės, kuriuos savanoriai išvežiodavo stokojantiems. Kadangi kai kurios organizacijos karantino metu veiklą buvo sustabdžiusios, savanoriai buvo perėmę ir jų darbą. Karštą sriubą nemokamai 30 senelių dovanojo kavinė „Raspa“, savanorė Vilma siuvo apsaugines kaukes, kurių buvo išdalinta apie 600, savanorė Žana ruošė maistą namuose ir dalino tiems, kurie negalėjo pasirūpinti savimi, savanoriai padėjo dezinfekuoti ligoninės patalpas. Motinos ir Tėvo dienų progomis neliko neaplankytos vienišos mamos ir tėveliai. Jiems padovanota gėlių, saldumynų ir gerų žodžių. Asociacija „Ištiesk ge­rumo ranką“ daug paramos sulaukė ir iš savivaldybės. Birutė Grybauskienė sakė, ­kad visada prireikus iš savivaldy­bės gaudavo apsauginių kaukių, dezinfekcinių priemonių, transporto paslaugas bei kito palaikymo. „Tai yra tarsi motyvacija tęsti savo veiklą, nes matome, kad savivaldybė mumis tiki ir pasitiki.“

I­r daugiau savanorių Elek­trė­nuose buvo užsire­gistravusių. Elektrėnų socia­linių paslaugų centro darbuo­tojai prie savanoriškos veiklos prisidėjo laisvu nuo darbo metu: rinko žmones, kurie nesibaimino viruso ir buvo pasiryžę padėti visiems, kam reikalinga pagalba.

Elektrėnų savivaldybės administracijai paskelbus informaciją apie savanorių registraciją pagalbai dėl karantino izoliuotiems asmenims iš viso užsiregistravo 49 savanoriai gyventojai, dalis iš jų siūlė pagalbą nuo­toliniu būdu: budėti ir konsultuoti telefonu, maketuoti įvairią informaciją ir ją skleisti. 15 savanorių sutiko aprūpinti savivaldybės gyventojus maistu, kitais būtinaisiais produktais, vaistais, apsaugos priemonėmis, teikė kitokią tiesioginę pagalbą. Į pagalbą įsitraukė ir nesiregistravę žmonės, nevyriausybinės organizacijos.
Elektrėnų socialinių paslaugų centro direktorė Dalytė Kutyrevienė neslėpė nuostabos, jog tiek daug žmonių pasisiūlė ištiesti pagalbos ranką.
„Prasidėjus viruso epidemijai, maloniai nustebino mūsų visuome­nės nariai savo pilietiškumu, sutelktumu, dėmesingumu vienas kitam. Manau, kad pasikartojus situacijai ir vėl atsirastų žmonių, pasiryžusių savanoriškai padėti vieni kitiems“, – mano Elektrėnų socialinių paslaugų centro direktorė.

Daug reikalingų ir naudingų darbų koronaviruso įkarštyje atliko savanoriai: pirko ir pristatė maistą, apsaugos priemones, vaistus ir kitas būtiniausias prekes gyventojams į namus, Savarankiško gyvenimo namų gyventojams padėjo dezinfekuoti Elektrėnų ligoninės patalpas, vežė maisto paramą kaimo vietovė­se gyvenančioms šeimoms, dalijo maisto produktus vyresnio amžiaus asmenims, siuvo ir dalijo apsaugines kaukes, pasirūpino kaimynais, pažįstamais, giminaičiais ir tiesiog pagalbos prašančiais žmonėmis.
Pasak labdaringos organizacijos „Ištiesk gerumo ranką“ vadovės B. Grybauskienės, tikras savanoris turi pateisinti savo vardą, o ne tik vadinti save savanoriu. „Savanoris turi suprasti, kas yra nepriteklius, nebijoti seno, ligoto žmogaus. Todėl žmonės turėtų suprasti, kad savanorystė yra sunki ir neapmokama, bet labai reikalinga misija, o savanoriu tapti gali tik turintys gerą širdį ir pašaukimą žmonės“.