Savanoriška veikla – kelias geresnio savęs link

Klaipėdos rajone startuoja nauja savanorystės programa „Jaunimo savanoriška tarnyba“, jungianti jaunuolius nuo 14 iki 29 metų, pasiryžusius pusę metų po 40 valandų per mėnesį savanoriauti vienoje iš 12 organizacijų. Tai puiki galimybė tiems, kurie neranda savojo pašaukimo ar tiesiog nori prisidėti prie bendruomenės gyvenimo.

Savanoris – žmogus, užsiimantis savanoriška veikla, neabejingas visuomenės problemoms ir veikiantis, kad jos būtų išspręstos. Savanoriai savo mieste ar rajone atlieka svarbų vaidmenį: moko kitus, dalijasi idėjomis, noriai veikia ir padeda. Jie visuomenėje dažnai traktuojami kaip laiko nestokojantys, atviri, nuoširdūs žmonės. Pasak K. Petkutės, savanoris turi būti atsakingas, punktualus, komunikabilus. „Reikia dviejų labai svarbių dalykų: pirma, kad tai būtų SAVO, o antra – NORU, tada gali vadintis SAVANORIU“, – teigia programos vadovas V. Simėnas.

Mūsų rajonui pasisekė

Programa „Jaunimo savanoriška tarnyba“ – visuma organizuojamų ir vykdomų savanoriškų veiklų, kuriose dalyvauja savanoris, priimanti organizacija ir jaunimo savanorišką veiklą organizuojanti organizacija. Ji pirmoji ne tik Klaipėdos rajone, bet ir visoje šalyje. Idėja kilo ir buvo pradėta vykdyti Jaunimo reikalų departamentui dar 2011 metais, tačiau finansavimą 2018–2019 metams po ekspertų paraiškų vertinimo gavo tik Šakių (2 000 eurų) ir Klaipėdos (8 400 eurų) rajonai, iš 12 dalyvavusių organizacijų. Šio projekto tikslas yra organizuoti jaunimo savanorišką veiklą Klaipėdos rajone.

„Svarbiausias uždavinys – parengti jaunus žmones savanoriškai veiklai“, – teigia Klaipėdos rajono visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkas bei projekto vadovas Vilhelmas Simėnas. Pasak jaunimo reikalų koordinatorės Adelijos Radžienės, jaunimas savanoriauja nuo praeitų metų gruodžio mėnesio, tačiau darbai pradėti dar gegužę.

Turi galimybę pasirinkti

Rajone tikimasi surinkti 28 savanorius, kurie įgūdžius lavins net 12 organizacijų: Gargždų atvirame jaunimo centre, Gargždų krašto muziejuje, Gargždų muzikos mokykloje, Gargždų sporto mokykloje, Klaipėdos rajono švietimo centre, Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešojoje bibliotekoje, Viliaus Gaigalaičio globos namuose, Gargždų socialinių paslaugų centre, Priekulės socialinių paslaugų centre bei Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre, tad jaunuoliai tikrai nenuobodžiaus. Šaunu, jog savanoriai pagal savo poreikius ir tikslus gali rinktis, su kuria įstaiga nori bendradarbiauti. Tai naudinga ir savanoriui, ir įstaigai. „Tai organizacijai suteikia papildomos naudos, nes jaunimas dalijasi naujomis idėjomis, gali dalyvauti tos įstaigos veikloje ir įnešti naujų vėjų“, – tikina V. Simėnas.

Štai GAJC savanorė Karolina Petkutė teigia, kad jai labiausiai patinka bendrauti su bendraamžiais. „Savanoriauju apie trejus metus. Patinka dirbti su jaunimu, nes ten kitokia aplinka. Pavyzdžiui, teko vesti renginį V. Gaigalaičio globos namuose. Nebenorėčiau ten eiti, nes visą laiką iki renginio verkiau. Mačiau žmones, paliktus šeimos, suluošintus gyvenimo“, – jautriais prisiminimais dalijasi mergina.

Vyksta įvairūs mokymai

Dar prieš prasidedant projektui vyko pasiruošiamieji darbai. Jaunimo reikalų koordinatorė A. Radžienė pristatė projektą, vedė mokymus apie savanorystę. Socialiniuose tinkluose buvo paskelbta registracija, jog asmenys, suinteresuoti dalyvauti projekte, galėtų užpildyti anketą ir įsijungti į šią veiklą. Savanoriams taip pat vedami mokymai arba individualiai, arba grupėje. „Kiekvienas savanoris kalbasi su mentoriumi apie tai, kaip jam sekasi surinkti valandas, ar reikia pagalbos. Mentorius užveda ant kelio, visapusiškai padeda. Pavyzdžiui, reikėjo rengti Heloviną, tačiau nežinojome, nuo ko pradėti. Jaunimo darbuotojas Aidas Kryževičius pasiūlė idėjų lietų: tai padėjo surasti gerą temą renginiui“, – teigė savanorė Karolina.

Skatina balas prie stojamųjų

V. Simėnas 0,25 balą prie studijų įvardija kaip didelę motyvaciją. Pasak projekto vadovo, paskutiniu metu pastebima, jog atsiranda nemažai žmonių, klausiančių būtent dėl balo, o ypač tuo domisi abiturientai.

Paklausus Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių prezidentūros narių, ar toks skatinimas motyvuoja, moksleiviai dvejodami atsakė, jog nėra tikri, ar tai išliks, kai jie baigs mokyklą. „Galioja dabartiniams abiturientams, tačiau kaip bus kitais metais, nežinome“, – tikino jaunuoliai. Jaunimo reikalų koordinatorė A. Radžienė pasakoja, jog pridėtinis ketvirtadalis balo jaunimą skatina prisijungti prie projekto, tačiau jie taip pat suinteresuoti įgyti daugiau naujų žinių, įgūdžių, susipažinti su daugybe įstaigų, veikiančių Klaipėdos rajone.

„Atrodo, kad informacija dar nepasiekė mūsų rajono jaunuolių, jaučiu, kad susidomėjimas savanoryste tikrai turėtų žymiai augti. Mano nuomone, kas studijuos Lietuvoje, 0,25 konkursinio balo priedas yra labai svarus motyvas – juk dažniausiai dešimtosios dalelės nusprendžia, ar teks mokėti už mokslą, ar ne“, – atkreipia specialistė. Vis dėlto kai kuriems stojamasis balas įtakos neturi. Savanorė K. Petkutė teigia, jog mokosi ne itin aukštais pažymiais, be to, planuoja mokytis kolegijoje, tad merginai ketvirtadalis balo mažai ką nusprendžia. „Savanoriauju ne dėl to, o kad išsikelčiau tikslus ir juos įvykdyčiau. Mane skatina įgūdžių lavinimas, vėliau galbūt ateis populiarumo banga. Jei savanoriams seksis, galbūt tai patrauks ir kitus. Kiekvieną sykį rengdamas renginį ar panašią veiklą išmoksti išsikelti vis aukštesnę kartelę, tobulėti“, – pasakoja Karolina.

• Visi norintys prisijungti prie savanorystės projekto gali susisiekti su „Apskritojo stalo“ atstovais info@kras.lt, parašyti jaunimo reikalų koordinatorei el. p. adelija.radziene@klaipedos-r.lt; tel. 8 686 307 36.