Savanoriai bus įamžinti

1918 metų Vasario 16-osios Aktas nebūtų virtęs kūnu, jei ne drąsūs Lietuvos vyrai – savanoriai, kurie tapo Lietuvos kariuomenės pamatu. Jie garbingi mūsų šalies piliečiai, jų atsidavimas ir kova padėjo pagrindus mūsų jaunai valstybei. Tik turėdami Vasario 16-osios Aktą galėjome atgauti Nepriklausomybę Kovo 11-ąją.

Lietuvoje yra 187 kapinės, kuriose palaidoti 1918–1920 metų savanoriai. Tokie kapai yra ir Širvintose. Anais „gerais“ laikais paslapčia buvo degamos žvakutės vasario 16-ąją ant jų kapų, vasarą sodinamos kuklios gėlytės. Tačiau visada džiugino širdį, kad ne mes vieni tokie „partizanai“, atsirasdavo ir daugiau tokių „nepatikimų“ žmonių, kurie slapčiomis lankydavo savanorių kapus. Atgavus Nepriklausomybę, madinga pasididžiuoti esant savanorio ar politkalinio vaikais, anūkais ar giminaičiais. Žinau, tie garbingi žmonės tikrai tuo nesidžiaugtų, jiems svarbiausia buvo Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė. Pirmieji savanoriai buvo skaičiuojami vos ne nuo šimto asmenų, tačiau jų gretos labai greit pradėjo didėti. Prieš bolševikus stojo per šešis tūkstančius savanorių, o po to, kai lenkai užėmė Vilnių, dar daugiau jaunų vyrų kilo į kovą. Savanorių gretos išaugo vos ne dvigubai. Po lietuvių Giedraičių–Širvintų pergalės savanoriai galėjo eiti ir toliau (gal net Vilnių būtų išvadavę), tačiau Tautų Sąjunga nuslopino savanorių planus. Šioje situacijoje pasireiškė nedirbtinio, sąmoningo, autentiško patriotizmo proveržis.

Savanoriai buvo likę tarytum gilioje užmaršties nišoje. Sovietiniais laikais apie juos tiesiog nebuvo kalbama, arba kalama į galvą, kad savanoriai ėjo kovoti tik dėl užmokesčio, dėl skiriamo žemės sklypo, dėl kitokių privilegijų. Po nepriklausomybės atkūrimo kalbos apie savanorius tapo aktualiomis, tačiau tai buvo palikta daugiau istoriniu reliktu.

Senokai kalbama apie artėjantį Lietuvos valstybės šimtmetį. Daugelyje gyvenviečių, miestelių jau pakabintos atminimo lentos iš čia kilusiems (ar palaidotiems) Vyčio Kryžiaus kavalieriams arba oficialiai pripažintiems 1918–1920 metų savanoriams. Gražų pavyzdį širvintiškiams parodė Musninkų bendruomenė „Spindulys“, savo rūpesčiu ir lėšomis pastačiusi puikų paminklą savo kraštiečiams savanoriams. Prisimenant savanorių atliktus žygius, dėkojant jiems už iškovotą laisvę, įvairūs renginiai šiems didvyriams paminėti iškilmingomis progomis turėtų atitinkamą politinį krūvį, o ne vien tautinių šokių, žaidimų ar mūsų savitos virtuvės demonstravimą. Apie tai buvo kalbama ir merės organizuotame lapkričio mėnesį susitikime su miesto gyventojais dėl numatomų priemonių šalies šimtmečiui paminėti.

Širvintų miesto bendruomenės pirmininkė Alina Skeberienė su miesto bendruomenės aktyvu apsiėmė atlikti visus būsimus darbus dėl atminimo lentų įrengimo mieste. O rūpesčių tikrai nemažai: reikėjo išsiaiškinti Vyčio Kryžiaus kavalierių ir savanorių pavardes, parengti reikiamų darbų sąmatą ir projektą, sutarti su skulptoriais, rasti bent dalį šių asmenų giminaičių. Kai viskas daugiau mažiau buvo aišku, reikėjo merės ir architektų leidimo kur, kokioje vietoje galima būtų įrengti šias paminklines lentas. Alina Skeberienė suderino laiką su mere šiuos klausimus aptarti penktadienį, vasario 2 d.. Sutartu laiku miesto bendruomenės pirmininkė su iniciatyvinės grupės nariais susitiko merės kabinete. Susitikimas buvo abipusiai naudingas. Aptartos galimos kliūtys lentoms įrengti, suderinta lentų pastatymo vieta, gautas tvirtas merės palaikymas šiai miesto žmonių iniciatyvai.

Galima drąsiai pranešti skaitytojams, jog Lietuvos nepriklausomybės kovotojams lentos bus įrengtos Nepriklausomybės aikštėje. Merė informavo, jog planuojama tvarkyti Nepriklausomybės aikštę: iškloti šaligatvius, pataisyti asfalto dangą. Pagaliau apleista, užmiršta miesto aikštė įgaus naują veidą. Alina Skeberienė rūpinasi kuo greičiau pradėti lentų įrengimo darbus. Iki Vasario 16-osios gal nespės, tačiau Kovo 11-ąją galima tikėtis. Belieka palinkėti tik sėkmės šiuose darbuose. Tai tikrai labai vertinga dovana miesto gyventojams šimtmečio proga – įamžinti savanorių atminimą.