Sausio žmonės

Sausis... Visos dovanos įteikiamos gruodį, sausiui nieko nebepaliekant. Metas, kai pagaliau supranti, kad Naujieji metai yra šventė, o nauji metai yra gyvenimas. Todėl sako, kad sausis neįdomiausias iš visų mėnesių, nes visas tas 31 dienas apglėbęs vangumas po Naujųjų švenčių. Džiaugsmingų įvykių nedaug. Nedžiaugsmingų begalė: šaltis, sniegas, pūgos, du ypač agresyvūs Mėnulio užtemimai. O dar žiaurios avarijos keliuose su žmonių žūtimis, kaulų lūžiai, o dar blogiau – nušalusios kojos, rankos...

Sako, kiekvienas mėnuo turi turėti bent vieną iškilų vardadienį. Nes antraip – koks tai mėnuo, neturintis savo patrono. Sausis, atrodo, nėra nuskriaustas. Du Lietuvos didžiavyriai vainikuoja šį mėnesį – Algimantas ir Vytautas. Dar yra Genovaitė, Arūnas, Artūras, Julius... Bet sausio 28 d. tenka ir vienas toks savotiškas vardadienis. Ogi – Judo. Tuoj pagalvojame – to išdaviko, tad ir sausio kitų vardų kilnumas prieš jį prapuola. Bet neskubėkime nusivilti. Mat tarp dvylikos apaštalų buvo net du, nešiojantys Judo vardą. Tas išdavęs Jėzų – Judas Iskarijotas, o sausio 28 dienos Judas turėjo ir antrąjį vardą, jis dar buvo vadinamas Tadu.

Šis Judas – tai ne šiaip Judas apaštalas, jis netgi Jėzaus giminaitis ir gan puikus rašytojas. Tiesa, nepalikęs tiek kūrinių kaip Paulius, bet vis tiek. O Jono evangelijoje per Paskutinę vakarienę jis vadinamas „Judu ne Iskarijotu“.

Jei norit pažinti žmogų, žaiskit su juo golfą

Taip sako amerikiečiai. Nežinau, kaip pažinti žmogų pas mus. Golfo aikštelių nedaug, kalnų nėra, į žvalgybą nevaikštoma. Tik nespręskime apie žmogų pagal jo gimines. Aišku, geriausia spręsti pagal gimimo datą. Tam kuriami horoskopai. Sausio žmonės skiriasi nuo kitų mėnesių žmonių. Tiesa, sausio mėnesio žmonės – tai ne tik gimusieji šį mėnesį, „sausio mėnesio žmogus“ platesnė sąvoka. Tu gali būti gimęs sausį, bet nebūti sausio žmogumi, o kai kurie, negimę sausį, gali būti priskirti prie šio mėnesio žmonių.

Sausio mėnesio žmonės gyvena praeitimi, metus jie rašo ne „2019“, bet „2018“. Jie neskambina kitiems telefonu, nes jiems atrodo, kad metai tik prasidėję ir skambinti bei trukdyti kitų nepadoru, bet reklaminius bukletus iš savo dėžutės slapčia perdeda į kaimyninę. Sausio mėnesio žmonės į bažnyčią eina pasikalbėti su savimi, kai kiti eina pasikalbėti su Dievu.

Tarp sausio žmonių yra ir skirtumų. Vieni nesulaukia, kol sausis baigsis, kiti – kol vasaris ateis. Žmogui iš pašalės tai atrodytų tas pats, bet taip nėra – tai skirtingi laukimai ir tai žino tik sausio žmonės.

Sausio žmonės nežino, ar jie jau įsimylėję, ar dar ne. Jeigu jau myli, tai jie patys galvoja dėl ko. O juk gyvenime taip jau yra, kad jei žinai, dėl ko myli, vadinasi, nieko tu nemyli. Gaila, kad sausio mėnesį rečiau beišgirstame žodžius „Aš tave myliu“. O jei išgirsime, tai tik neatsakykime „Aš irgi“. Bus banalu.

Sausį vienaip jaučiasi pagyvenę žmonės, kitaip jauni. Girdėjau sakant, jog sausis daugiau pagyvenusių žmonių mėnuo, o jei sausio mėnesį tu jautiesi jaunas, tai tu tikrai toks ir esi. Kada jaunystė prasideda ir kada ji baigiasi? Esu įsitikinęs, kad niekas šito nepasakys.

Sausį dažniau galvojame apie pinigus. Nes per Kalėdas ir Naujuosius paišlaidavome, nes kiekvieną sausį girdime pažadų, jog šiais metais pagaliau pakels atlyginimus, pensijas ir kitas išmokas. Taip jau yra, kad kai sveiki – galvojame apie pinigus, kai susergame – galvojame, kaip pasveikti, kai pasveikstame – vėl apie pinigus.

Sausio žmonės žada mesti rūkyti, gerti, laikytis dietos... Ir retas šį pažadą tesi, bet jie vis tiek laimingi, nes sunkiausia yra negeriančiam, nerūkančiam, nevedusiam, nes jam net mesti nėra ką.

Barsuko diena

Amerikiečiai apie pavasarį sprendžia vasario mėnesį per Švilpiko dieną. Lietuviai tai daro anksčiau – sausio 25 d., būtent šiandien. Ši diena vadinama Barsuko diena. Su barsuku viskas tas pats, kaip ir su švilpiku. Jei barsukas, išlindęs iš savo olos, išvysta šviečiančią saulę, reiškia, kad pavasario dar teks palaukti, jei tądien būna apniukę, barsukas nebesiverčia ant kito šono, o gula ant to paties, nes ilgai miegoti nebeteks – greit pavasaris.

Lietuviai su sausio 25-ąja sieja ir daugiau įvykių. Pavyzdžiui, kad gyvatės atgyja ir iš girių šliaužia į namus, avilyje pradeda vaikščioti bitės. Jei dar apie pranašystes, tai nelinksma pranašystė, kad jeigu sausio 25-ąją bus debesuota – tais metais mirs daug žmonių. Jeigu lyja ar sninga – būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia – tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Astrologai teigia, jog ir šiaip jau sausis nusako metus. Girdi, jei sausio pradžioje saulė skaisti – metai bus geri, jei ne – blogi. Jei sausis rūkanotas – metai bus lietingi. Jei sausio 1-osios naktis žvaigždėta – bus derlingi metai. Ir ką regime? Ir saulė mėnesio pradžioje nebuvo skaisti, ir rūko pakako, ir naujamečiame danguje jokios žvaigždelės neužmatei. Gal dėl tos nederlingų metų pranašystės prekybos centruose šį mėnesį labiausiai brango daržovės.

TV laidos „Labas rytas, Lietuva“ pabaigoje rodomos nuotraukos ir žiūrovai turi atspėti, kokia tai šalis ar koks miestas. Šiais metais iškart po Naujųjų buvo parodytos Šiaulių nuotraukos. Tiesa, žiūrovai atspėjo ne iškart, bet atspėjo. O mano širdį užvaldė mielas jausmas, kai pamačiau tris nykštukus, mūsų miesto eglutę, šviečiančias Kalėdų Senelio roges. Pagalvojau, jog kaip būtų gerai, jei barsukas pasakytų ne tik, ar ankstyvas bus pavasaris, bet kas taps miesto meru ar šalies prezidentu.

Sausio žmonės norėtų palinkėti nesenti

Viename iš savo tekstų klausiau: „Ką šiandien gali pasakyti kitiems?“ Sausio žmonės tingūs didesnėms diskusijoms, o ir šiaip pokalbiams, tad svečių šį mėnesį nelaukia, o patys į svečius taip pat neina, visa tai palikdami pavasariui. Gi jei užgriuvo svečiai, nori jų kuo greičiau atsikratyti.

Satyrikė Vytautė Žilinskaitė jau gan senokai patarė, kaip elgtis, jeigu ne jūs lankotės svečiuose, o jus jie aplanko. Reikia, anot satyrikės, pasiūlyti pavartyti šeimos albumus: nors ir nuobodžiai, bet laikas bus prastumtas arba svečiai ilgai neužsibus.

Kuo nemielesni svečiai, tuo reikia ištraukti daugiau nuotraukų albumų. Pasodinkite svečią ar svečius ant sofos, pritraukite prie jų stalelį su septyniais storais albumais. „Kadangi turite pakankamai laiko, – pabrėžtinai tarkite, – pradėkime nuo seniausių nuotraukų.“

Grupinėse nuotraukose, kurių, ačiū Dievui, jei turite nemažai, atkreipkite dėmesį ne tik į centre stovinčius, sėdinčius ar tupinčius asmenis, bet ir į, pavyzdžiui, trečius iš kaires. „Šito, – parodykite į patį kraštinį, – aš nepažįstu. Šito – irgi ne... Užtat šitą gerai pažinojo senelis. O čia pats senelis. Kaip jums mano senelis?“

Satyrikė įsitikinusi, jog visų septynių albumų gal ir vartyti nereikės. Gal jau ties trečiuoju ar ketvirtuoju svečiai prisimins pamiršę kažkokius svarbius reikalus, palinkės laimės ir išskubės. Tad reikalinga kiekvienuose namuose turėti ne vieną albumą, pilną nuotraukų, kuriose svarbiausia, kad būtų daug „trečiųjų iš kairės“.

Šiais laikais albumų nelikę, bet tam puikiai tinka mobilieji telefonai arba dar geriau – planšetės. Brukite juos svečiui prieš akis ir rodykite tuos „trečiuosius iš kairės“.

Čia labai tiktų iš Izraelio atklydęs anekdotas. Sarai užsibuvus pas kaimynus, vyras priekaištaujančiai klausia, ko ji ten taip ilgai buvusi. „Visą vakarą grojau pianinu“, – atsakė Sara. „Ir aš tos šeimos visad nemėgau“, – nebepyko vyras.

O jeigu atskleisti visą tiesą, tai, be neįdomaus sausio mėnesio, kiti neįdomūs mėnesiai yra vasaris, kovas, balandis, gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis, spalis, lapkritis, gruodis.

Ko, metams prasidėjus, sausio žmonės norėtų patys sau palinkėti? Manau, norėtų pasilinkėti, kad kai ateis kitas sausis, jie metais nebūtų pasenę.