Sausio 13-osios išvakarėse – dar vienas aukų artimųjų pralaimėjimas teisme: vėl atmestas ieškinys M. Gorbačiovui

Vilniaus apygardos teismas atmetė Sausio 13-osios aukų artimųjų atskirąjį skundą byloje, kurioje jie siekė iš buvusio ir dabar jau mirusio Sovietų sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo prisiteisti po 100 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra negalimas mirusio atsakovo teisių ir pareigų perėmimas.

Keturių žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji prieš keletą metų kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu. Jie siekė įrodyti, kad tuo metu SSRS prezidento pareigas ėjęs, vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu būdamas M. Gorbačiovas turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.

Aukų artimieji mano, kad žalą patyrė dėl 2022 metais mirusio atsakovo M. Gorbačiovo, 1991 metais ėjusio vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado aplaidaus pareigų vykdymo, nulėmusio nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų prieš beginklius, tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, padarymą.

Pernai spalį Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi šią civilinę bylą nutraukė.

Teismas nurodė, kad 2023 metų gegužės 8 d. nutartimi jis pasiūlė ieškovams pateikti su Rusijos Federacijos teisės turiniu susijusius įrodymus, aktualius sprendžiant šioje byloje prievolės atlyginti neturtinę žalą paveldėjimo teisinės galimybės klausimą – ar galimas teisių perėmimas ginčo materialiajame santykyje, taip pat rašytinius paaiškinimus dėl teisės aiškinimo ir taikymo nagrinėjamu atveju. 

Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, 2023  m. lapkričio 3  d. prašymu kreipėsi į Rusijos Federacijos kompetentingą instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo.

Buvo prašoma pateikti Rusijos Federacijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. galiojusias paveldėjimo teisės normas, konkrečiai teisės normas, kurios nustatė, kokie objektai gali būti ir negali būti paveldimi įpėdinių, bei jų taikymo Rusijos Federacijoje teisingumo įstaigose praktiką.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Rusijos Federacijos Teisingumo ministerijos raštas, kuriuo be įvykdymo buvo grąžintas minėtas teismo prašymas.

Atsižvelgdamas į tai, kad teismas neturi objektyvios galimybės gauti aktualią šioje byloje taikytiną Rusijos Federacijos teisę, vadovaujantis Lietuvos civilinio proceso kodeksu,  atsakovo procesinių teisių perėmimo galimybės klausimą teismas sprendė, taikydamas Lietuvos Respublikos teisę. 

„Teismas, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą bei suformuluotą dalyką darė išvadą, kad ginčas yra išimtinai susijęs su atsakovo, kaip TSRS vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, asmeniu, kadangi turėtų būti sprendžiamas jo asmeniškai (ne)priimtų sprendimų teisėtumo klausimas, todėl šioje byloje negalimas atsakovo procesinių teisių perėmimas“, – nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas ir bylą nutraukė. 

Kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą

Tačiau ieškovai pateikė atskirąjį skundą ir juo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą sustabdyti iki paaiškės mirusio atsakovo teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko.

Per Sausio 13-ąją žuvusių aukų artimieji nurodė, jog teismas šioje byloje neišnaudojo visų teisinių galimybių nustatyti taikytinos teisės turinio, jis turėjo imtis procesinių priemonių, siekdamas gauti oficialią informaciją apie taikomos užsienio teisės normų turinį, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jų taikymo praktiką ir doktriną užsienio valstybėje. 

„Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių. Siaurinamai aiškinant, kad yra nepaveldimos tokios palikėjo turtinės prievolės, kaip prievolė atlyginti neturtinę žalą, ypač tą, kuri atsirado dėl padarytų nusikaltimų žmoniškumui ar karo nusikaltimų, paneigiamas ir universalusis principas, kad palikėjo skolos yra dengiamos iš jo turto. Palikėjo turtinė prievolė atlyginti neturtinę žalą paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotina ne kaip išimtinai susijusi su palikėjo asmeniu, o kaip palikėjo turtinė prievolė, kuri įeina į paveldėjimo objektą, vadinasi šioje byloje teisių perėmimas yra galimas“, – mano ieškovai.

Apeliantai nesutinka su tuo kaip teismas rinko informaciją apie Rusijos Federacijos paveldėjimo teisę, susijusią su prievole atlyginti neturtinę žalą. Apeliantų teigimu, teismas turėjo vadovautis 1968 m. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę, kurioje yra įtvirtinti procedūriniai įrodymų rinkimo mechanizmai. 

„Šioje byloje pradinis atsakovas (miręs fizinis asmuo) yra Rusijos Federacijos pilietis, todėl byloje kyla tarptautinės privatinės teisės taikymo klausimai“, – sako Sausio 13-osios aukų artimieji.

Pasak apeliantų, palikėjo turtinė prievolė atlyginti neturtinę žalą paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotina ne kaip išimtinai susijusi su palikėjo asmeniu, o kaip palikėjo turtinė prievolė, kuri įeina į paveldėjimo objektą. 

Apeliacinės instancijos teismas paskelbė, kad su šiais apeliantų argumentais nesutinka. 

Vilniaus apygardos teismas sako, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. 

Ieškovai teigia, kad Lietuvoje 1991 m. sausio 11–13 dienomis atsakovo pavaldiniams TSRS kariškiams užgrobiant Vilniaus televizijos bokštą jie neteko savo artimųjų – šie buvo itin brutaliai nužudyti. Iš ieškovų reikalavimo matyti, jog jis yra susijęs išimtinai su atsakovo, kaip Sovietų sąjungos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, asmeniu ir jo atliktais veiksmais. 

Pasak Vilniaus apygardos teismo, tokioje byloje turėtų būti sprendžiamas atsakovo asmeniškai priimtų ar nepriimtų sprendimų teisėtumo klausimas, tačiau pagal paveldėjimo teisės normas, tokios pareigos (teisės) mirus fiziniam asmeniui nėra perimamos. 

„Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog šiame teisiniame santykyje ieškovų nurodomos materialiosios subjektinės teisės nepatenka į palikimo sampratą, jos negali būti paveldimos, todėl ir atsakovo teisių ir pareigų perėmimas byloje yra negalimas“, – rašoma praeitą savaitę priimtoje teismo nutartyje.

Teismas cituoja Civilinio proceso kodeksą, jog mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, teismas nutraukia bylą. 

„Šiuo atveju byloje nustačius, jog yra negalimas mirusio atsakovo teisių ir pareigų perėmimas, pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė pagrįstai“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius.

Jis mano, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

M. Gorbačiovas apklaustas nebuvo

ELTA primena, kad Sausio 13-osios bylą tyrusi prokuratūra atsisakė nagrinėti M. Gorbačiovo atsakomybę dėl Sausio 13-osios įvykių, atsisakė jį apklausti. 2017 m. šią bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas išsiuntė šaukimą M. Gorbačiovui apklausti jį byloje kaip specialųjį liudytoją, tačiau Rusija atsisakė jį įteikti.

2019 m. kovą Vilniaus apygardos teismas Sausio 13-osios byloje kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pripažinti 67 žmonės – buvę sovietų pareigūnai ir kariškiai. Šiems asmenims skirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip vėliau, 2021 m. kovą, patvirtino Apeliacinis teismas, byloje kaltinti asmenys buvo pagrįstai nuteisti dėl 1991 m. sausio mėnesio įvykių Vilniuje, kai tarptautinės teisės draudžiamos karo atakos metu, panaudojant draudžiamas kariavimo priemones, buvo nužudyta 14 žmonių ir daugiau nei 800 asmenų patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus. Dėl buvusio Sovietų sąjungos gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo baudžiamasis procesas nutrauktas, jam mirus.

Vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad Apeliacinis teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, be pažeidimų.

Tik du iš 67 nuteistų asmenų – Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis – dalyvavo teismų procesuose Lietuvoje. J. Melis jau atliko laisvės atėmimo bausmę ir išvyko į Rusiją. Kitiems nuteistiesiems nuosprendžiai paskelbti už akių.

ELTA primena, kad pirmadienį Lietuvoje 34-ąjį kartą buvo prisimintos istorinės 1991-ųjų akimirkos, Lietuvos gyventojų vienybė ir parodytas pasiaukojamas ryžtas kovoti prieš agresorių, pagerbiamas žuvusiųjų už Nepriklausomybę atminimas.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario ir balandžio mėnesiais) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.