Sausio 1-ąją sveikuoliai paneigia mitus apie ledinį vandenį

Pirmąją naujųjų metų dieną viso pasaulio ledinių maudynių mėgėjai susitinka eketėse, taip palaikydami vieni kitus ir akivaizdžiai paneigdami mitus apie šaltą vandenį. Šįmet daugiau nei 20 Lietuvos miestų Naujuosius eketėse sutiko sveikos gyvensenos ir grūdinimosi šalininkai.

Radviliškyje gyvenantis karo policininkas Tadas Grimaila ledinių maudynių renginius organizuoja ne vienus metus. Jie jau tapo tarsi savivaldybės vizitine kortele. Tadas įvardija dvi didžiausias baimes išsimaudyti lediniame vandenyje. Tai baimė susirgti ir baimė būti kitokiam nei visi.

„Mes gyvename savo mąstymo stereotipuose, vadovaujamės tomis taisyklėmis, kurias mums suformuoja aplinka, žiniasklaida, TV, artimieji ir kt. Ir tą dažnai sunku pakeisti. Žinau viena – jei labai norėsi, tu tai ir padarysi. Jei ne, tada dar ne tavo laikas. Baimė susirgti išnyksta iš karto, kai išsimaudai lediniame vandenyje. Ne vienam ji dingo, dings ir jums“, – sako trijų dukrų tėtis. Dvi dukros jau išbandė maudynes žiemą, mažoji dar laukia savo eilės.

Grūdinimusi jau seniai besidomintis uteniškis Mantas Navikas džiaugiasi, kad Utenoje susibūrę nemažai bendraminčių, kartu organizuojančių žiemos maudynių renginius: „Kai prieš septynerius metus Simonas Dailidė iš Lietuvos sveikuolių sąjungos pradėjo „30 dienų iššūkį“ ir prie jo iniciatyvos ėmė jungtis vis daugiau žmonių, aš neištvėriau – taip pat išbandžiau eketę. Mano fizinė ir emocinė būklė ėmė gerėti. Tai tapo mano gyvenimo būdo dalimi. Daug metų vis girdėdavau: „Daugiau vaikų nebeturėsi“, nors aš ir mano draugai turime nemažas šeimas. Dažnai sako: „Bus pūslės uždegimas“, tai tiems, kurie to prisibijo, patartina pūslę ištuštinti po maudynių.“

Artūras Pluša iš Vilniaus rajono (Jašiūnai) teigia, kad maudynės šaltame vandenyje sukelia daug teigiamų emocijų ir pasididžiavimą, kad esi ne dauguma, kuri vengia išeiti iš komforto zonos. „Kai nustojau vartoti alkoholį ir rūkyti, pradėjau stengtis gyventi sveikiau, norėjau įrodyti pačiam sau, kad viskas yra tik mano galvoje. Yra komentuojančiųjų maudynes šaltame vandenyje, kurie sukioja prie smilkinio pirštą. Aš šypsausi, nes dar niekada nebuvau geresnės fizinės formos nei dabar. Žinau aiškiai, kad grūdinimasis stiprina imunitetą“, – sako Artūras, kiekvieną sekmadienį suburiantis 15–20 žmonių maudynėms šaltame vandenyje.

Šiaulietis Remigijus Daugėla yra girdėjęs dar įdomesnių mitų apie šaltą vandenį: „Žmonės baiminasi, kad galima nušalti galūnes taip, kad jų veikla nebeatsistatys, peršalti inkstus ir kitus organus, na, ir, savaime aišku, tapti impotentu, o išlindus iš eketės – iš karto skambinti 112.“

Vyras teigia, kad jam už patį grūdinimąsi daug svarbiau skatinti žmonių bendrystę, kad jie atvažiuotų, pabūtų gamtoje tarp bendraminčių, pasikrautų teigiamų emocijų. Prieš dvejus metus pradėjęs grūdintis vyras džiaugiasi, kad per tą laiką bendruomenė išsiplėtė nuo 3–5 žmonių iki 50–70 žmonių. Ir patvirtina, kad dėl maudymosi eketėje visiškai nebeserga peršalimo ligomis.

Asta iš Telšių šalčio kelią pradėjo labai užtikrintai. Sugriuvus sveikatai, ji į eketę dar nedrįso lipti, jautėsi per daug išsekusi, neužtikrinta. Šalto vandens baimė nugalėjo, atrodė, įlips, susirgs, peršals. Moteriai buvo diagnozuota stuburo išvarža, nepadėjo jokie vaistai ir lašinės, nepadėjo niekas, ką siūlė medicina. Raminamieji taip pat nepadėjo, buvo pasiūlyta operacija. Tačiau praėjusių metų rugsėjo 1 d. dviejų dukrų mama save suėmė į nagus: „Jokių „per savaitę kartą“, jokių „kai bus laiko“. Aš užsibrėžiau sau, kad tai darysiu kasdien.“

Per šiuos 4 mėnesius ji nė karto nesirgo peršalimo ligomis, nors namie dvi dukros tikrai ne kartą sirgo. „Supratau, kad maudynės mane stiprina, grūdina. Stiprėja ne tik imuninė sistema, tačiau ir galvoje šviesiau, daugėja ištvermės. Kasdien tai atlikus, vis labiau didėja pasitikėjimas savimi, diena tampa laimingesnė, lengviau priimu per dieną kylančius iššūkius, lengviau reaguoju į stresą. Dabar tikiu, kad mūsų galimybės tikrai beribės. Tik reikia tikėti, judėti ir išmesti žodį NE iš savo žodyno“, – šalto vandens privalumus vardija Asta.

Tauragiškis Ernestas pasakoja nuolat jausdavęsis suvargęs, nuolat kovojantis su peršalimo ligomis, tad šaltas vanduo tikrai atrodė ne jam. Jam patiko išsikelti tikslų, iššūkių sau: per tris mėnesius įveikti 1 500 km pėsčiomis, dviračiu per metus nuvažiuoti 10 045 km. Šaltas vanduo taipogi sulaukė savo eilės. „Laikui bėgant, pastebėjau, kad neliko peršalimo ligų. Maudausi dabar jau treti metai be pertraukų. Tai tapo mano gyvenimo dalimi. Artimieji džiaugiasi dėl manęs, kad turiu mėgstamų veiklų. Visada žinojau, kad Tauragėje yra žmonių, kurie maudosi eketėse, bet kažkur vieni. Šią žiemą sugalvojau, kad reikėtų susiburti bedram tikslui. Esame dar jauna bendruomenė, bet žmonės dalyvauja, renkasi noriai, užaugsime dar“, – žada Ernestas.

Vilnietė gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė Naujuosius taip pat sutiko eketėje: „Vis daugiau studijų ir tyrimų atliekama apie šalčio naudą. Tie klaidingi mitai yra iš įpročio, nes man taip mama, teta sakė (jos nieko nenutuokia apie šaltį) ir edukacijos stokos. Be to, yra labai didelė baimė, kad tuoj sušalsiu, o tai reiškia – susirgsiu. Peršalimo ligomis sergame, kai „pagauname“ virusą, o ne kai mums šalta.“

Šaltą vandenį, nori ar ne, kas dieną praktikuojanti Ieva gailisi, kad jos studijų metais neteko girdėti apie gyvenimo būdo pokyčių ir šalčio terapijas, o tik daug informacijos apie medikamentinį gydymą. Tačiau dabar labai džiaugiasi, turėdama galimybę išbandyti ir patirti šalčio naudą pati. „Šaltis grūdina charakterį, man padeda atsipalaiduoti, nusiraminti. Būdama lediniame vandenyje, suvaldau kvėpavimą, geriau miegu, turiu daugiau energijos“, – dalijasi gydytoja.