Saulius Čaplinskas: ko siekiama tokiu kaip dabar totaliu užsidarymu?

Karantinas Lietuvoje trunka jau beveik 3 mėnesius, gruodžio 16-ąją įsigaliojo itin griežti apribojimai, kurie tęsiasi iki sausio pabaigos. Šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose. 

Dauguma lietuvių gerokai pavargo nuo tokio režimo, tačiau, panašu, kad juo gyvensime dar bent mėnesį. Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį pateikė siūlymą Vyriausybei karantiną su visais šiuo metu galiojančiais draudimais tęsti dar mėnesį, iki vasario 28-osios.

„Šiuo metu šalyje įvedus griežtas karantino sąlygas, sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) yra sumažėjęs, tačiau per savaitę registruojamas atvejų skaičius vis dar žymiai didelis, – Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos (ULSKIS) duomenimis, per 14 dienų nuo 2021 m. sausio 12 d. iki sausio 25 d. užregistruota 14 415 COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejų (14 dienų sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų – 515,6 atvejo). Atvejų skaičius Lietuvoje mažėja, bet mažėjimo tempas, palyginus su ankstesnėmis savaitėmis, yra sulėtėjęs. Taip pat daugėja savivaldybių, kuriose registruojami nedideli susirgimų skaičiai, kai 7 d. vidurkis per dieną yra 10 arba mažiau (tokių savivaldybių prieš savaitę buvo 29, šios dienos duomenimis, – 39)“, – teigiama projekte.

Į šiuos siūlymus sureagavo ir užkrečiamųjų ligų ekspertas Sauliaus Čaplinskas. Specialistas labai abejoja dabartinių griežtų suvaržymų būtinybe ir teigia, kad valdžia turėtų skirti dėmesio kitoms pandemijos valdymo priemonėms.

„Taikant bet kokius ribojimus turėtų būti įvertinta, didesnę naudą ar žalą jie atneša. Ko siekiama tokiu kaip dabar totaliu užsidarymu?

Laikyti totalų karantiną vien žiūrint į bendrus sergamumo skaičius mokslo atžvilgiu jau yra nebešiuolaikiška. Europos Komisija aiškiai sako, kad kiekvieną savaitę turėtų būti atliekamas rizikos vertinimas konkrečioje vietoje, teritorijoje ir pagal tai sprendžiama, kokias priemones reikia taikyti. Ar reikia ir toliau laikyti tokius plačius judėjimo ribojimus, kol sumažės viruso plitimas iki iškeltų rodiklių, kai situacija jau nėra tokia įtempta (pvz., šiuo metu užimta apie pusė covidinių lovų)?

Niekas nekalba, kad apskritai nereikia ir nereikės jokių ribojimo priemonių ateityje. Verslas jau seniai kelia klausimą, kodėl, užtikrinus būtinas saugumo sąlygas, negalėtų dirbti jau dabar? Juk ne pirmo būtinumo parduotuvė žmogui yra pirmo būtinumo reikalas, kad verslas nežlugtų. O taip pat ir žmogui ta paslauga yra reikalinga.

Šiuo metu svarbu žmonėms duoti įrankius, kad patys galėtų saugotis, saugoti savo artimuosius ir žinotų, kaip tai daryti. Šiam tikslui labai svarbu, kad kiekvienas žmogus, kaip įmanoma greičiau ir paprasčiau, galėtų sužinoti savo covid statusą – ar jis yra užkrečiamas, ar jau persirgęs, ar dar ne? Atskirų didelių kompanijų ir įstaigų Lietuvoje tyrimų duomenys rodo, kad nuo 20 iki 30 proc. žmonių, o slaugos namuose – net 40 proc. žmonių, jau turi antikūnus. Taigi, jie jau yra susidūrę su infekcija ir mažiausiai keliems mėnesiams, o gal ir ilgiau, bus neimlūs infekcijai. Tolimesnis visiems vienodas judėjimo ribojimų taikymas – kažin ar to galima nauda atsvers galimą žalą.

Naujos koronaviruso atmainos, jei nebus sustabdytas jų įvežimas ir nebus suspėta su vakcinacija, gali sukelti naują plitimo bangą ir daug ką apversti aukštyn kojomis. Pvz., prognozuojama, kad jau kovo mėnesį greičiau plintanti viruso atmaina taps vyraujanti JAV. Siekiant užkardyti mutavusio koronaviruso įvežimą ir plitimą turėtų būti keliami visai kiti uždaviniai – ne judėjimo ribojimas tarp savivaldybių, draudimas važinėti nuo kalniukų, o operatyvi pasienio kontrolė. Iki šiol nežinome, ar pas mus jau yra ta atmaina? Taigi padaryta ta pati klaida, kaip ir pirmojo karantino metu – įvažiuojantys asmenys nebuvo laiku ir tinkamai tikrinami.

Tokiu atveju tikėtis, kad vien totalus karantinas sustabdys koronavirusų plitimą yra tas pats, kaip į varnas šaudyti iš patrankos. Pirmiausia reikia ne riboti judėjimą tarp savivaldybių, uždaryti smulkųjį verslą, bet stebėti, ar yra, kur jau yra ir kur gali plisti šitos greičiau plintančios virusų atmainos. Į šalį jos gali (galėjo) būti įvežtos bet kada, todėl turi būti sustiprintas tikslinis testavimas ir būtent testavimas profilaktiniais tikslais – signalinė stebėsena.

Išėjimą iš karantino lems dvi svarbiausios aplinkybės – vakcinacija ir profilaktinis testavimas. Aišku, koronaviruso plitimą visada lems žmonių elgesys. Bet žmonės negali visą laiką gyventi užsidarę. Jau seniai akivaizdu, kad išaugo perteklinis mirštamumas, ir visa tai atneša daugiau žalos nei naudos. Todėl reikia kitų pandemijos valdymo įrankių. Lietuvoje pirmiausia buvo koncentruojamasi vien tik į draudimus, uždarymus ir moralizavimą. Vėliau prisidėjo testavimas medicininiais tikslais, bet iki šiol nesiekiama nustatyti, kur virusas plinta ir toliau plis, nes nebuvo ir iki šiol nevykdoma signalinė stebėsena - neatliekami jokie sisteminiai testavimai profilaktiniais tikslais“, – mano S.  Čaplinskas.