Saulėtas „Geltonos poringės“ vakaras Rumšiškėse

Saulėtą rugpjūčio dieną, kai visa Lietuva minėjo Baltijos kelio 30-etį, šis tas šviesaus ir ilgai laukto įvyko ir Rumšiškių kultūros centro Mažojoje salėje.

Tos dienos vakaras buvo skirtas knygai, kurios žodis ir jį iliustruojantis vaizdas keliavo iki skaitytojo penkerius metus — nuo 2014-ųjų vasario iki 2019-ųjų vasaros. Įdomu yra tai, kad nežinia, ar tai savaiminis sutapimas, ar pačios saulės sumanymas prisiliesti prie kiekvieno knygos puslapio, tačiau kas kart, kai tekstinė mintis pradėdavo įgauti piešinio pavidalą, pro mažo kambarėliokūrybinės buveinės pietinius langus, liedavosi spinduliai, jų šviesa ir šiluma. Ir aš, šios knygos dailininkė, Laimutė Varkalaitė, manydavau, kad tai ne šiaip sau.

Tikriausiai, saulė jautė, kad knyga, kur kiekvienas žodis ir jį pasitinkanti linija bei spalva yra skirta ne kam kitam, o jai ir (kaip ji pati) šviesą skleidžiančiam žmogui. SAULĖS SPALVŲ PORINGĖS yra išskirtinė rašytojos Liudos Petkevičiūtės, daugiau kaip 500 knygų vaikams autorės, knygų serija, sumanyta jau prieš kelis dešimtmečius ir kantriai laukusi savojo dailininko.

Esu dėkinga lemčiai, jos vingį kūrusiems žmonėms ir aplinkybėms, jog tenka prisiliesti prie šio kilnaus autorės sumanymo, vaizdu paversti jos mintis, piešiniu priartinti kalbą prie mažojo skaitytojo.

PORINGĖS — tai gausiai iliustruotos ir žodžiais apipintos knygos vaikams bei visai šeimai, jaukiai suburiančios ir įtraukiančios. Šių knygų tikslas — vaizdžiai atskleisti lietuvių kalbos grožį per spalvą, gaivinti jos turtingą žodyną, priminti ir atminti, kaip kalbėjo mūsų ankstesnės kartos, puoselėti ir skatinti didžiuotis savo kalba. GELTONA PORINGĖ — antroji knygų serijos knyga (pirmoji buvo RAUDONA), kurią sudaro dvi dalys (po 160 puslapių). Kiekviena dalis pradedama dosniu autorės žodžiu, įvedančiu į geltonos spalvos pasaulį, kruopščiai surinktą ir nupintą iš aibės sinonimų, įvairių geltonimų.

Puslapis po puslapio, žodis po žodžio, piešinys po piešinio — ir skaitytojas jau keliauja kartu su basakojais besišypsančių akių veikėjais per pienių pievas, atsispiria ir kyla su geltonsparniais geltonpilviais paukščiais į vaiskų dangų, kur groja dūdele su saule, o jai pritaria vėjai-pūtėjai ir visi dangaus skraiduoliai. Antai — net Perkūnas nurimęs.

Skaičiuoja žvaigždeles ir gėrisi, kokia graži mūsų lietuvių kalba, išaudusi gintarais pabirusią Jūratės ir Kastyčio legendą, pamokančią Krakio Geltonakio istoriją, geltonpilvės Volungės sakmę, išmoningas mįsles, palyginimus, posakius ir visą apstą neregėtų ir negirdėtų kadais iš lūpų į lūpas skrajojusių žodžių. Spalva-žodis-piešinys — susitinka kiekviename dviejų dalių knygos puslapyje. Per spalvą pažįstame kalbą, per kalbą — pamatome vaizdą, o vaizdas — žodį kaip auksaspalvį grūdą pasėja mumyse ir palieka minty bei širdy.

GELTONA PORINGĖ yra pagrindinė saulės šviesą nešanti, leidinių serijos knyga. Joje kiekvienas surinktas, išgirstas, užrašytas žodis ir grafito linijos piešiniu gimstantis vaizdas — išjausti, išgyventi tam, kad paliestų skaitytoją — mažą ir didelį, mylintį ar dar tik pamilstantį lietuvių kalbą. Pirmojo šios knygos pristatymo metu Rumšiškėse buvo smagu matyti švytinčius susirinkusiųjų į renginį veidus, jų nustebusias džiaugsmingas akis vartant knygos puslapius ir priglaudžiant ją prie krūtinės kaip žmogų. Ir nėra didesnio džiaugsmo autorei ir man, kai ši saulės šviesą ir šilumą nešanti knyga paliečia skaitytojo rankas, akis ir širdį, palieka ilgam jo atminty ir lūpose, prisijaukinama ir sava, kaip neatsiejama jo paties dalis.

Už tai, kad Liudos Petkevičiūtės žodis ir mano sukurtas vaizdas pavirto šiuo didžiu džiaugsmu, kuriuo dalinamės su visais, mažais ir dideliais knygos mylėtojais, dėkojame leidyklai „Lieparas“, už gerą žodį, patarimus ir palaikymą — spaudos subtilybių žinovui, spaustuvės „Taurapolis“ vadovui Laimui Navikui, už kokybišką puslapių spalvingumą —spaustuvei „BALTOprint“, už penkerių metų laukimą, ramstį mintimi ir žodžiu ačiū sakome savo šeimoms ir artimiesiems, geriems mūsų krašto žmonėms, kurie dosniai dalinasi mintimis apie knygas, lietuvišką žodį ir poringes — Kęstučiui Ežerskiui (Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojui) , Romai Blėkienei (leidyklos „Debesų ganyklos“ projektų vadovei) ir kiekvienam iš jūsų, kurie domėjotės poringių keliu, jų gimimu ir kelione iki jūsų.

AČIŪ! Už jaukų priėmimą ir galimybę susimatyti su knygą branginančiais ačiū Rumšiškių kultūros centro direktorei Gražinai Kazanavičienei. Dėkojame visiems, atėjusiems bei patyrusiems spalvingo piešinio nuotykį ir lietuviško žodžio atradimą.

Justina Jakštaitė

Autorės nuotr.