Santaros klinikos tirs rūpestį keliančias koronaviruso atmainas kartu su kitomis pasaulio laboratorijomis

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kartu su 17 partnerių iš viso pasaulio parengė projektą „EuCARE“ ir gavo prestižinį Europos Sąjungos finansavimą „Horizontas 2020“, siekiantį beveik 10 mln. eurų.

Šio projekto metu, kaip teigiama Santaros klinikų pranešime, viso pasaulio įvairių sričių mokslininkai suvienys pastangas, kad pateiktų patikimus mokslo duomenimis grįstus įrodymus, skirtus kovai su koronaviruso atmainomis ir COVID-19 pandemija, daugiausiai dėmesio skirdami ligoninių pacientams, paskiepytiems sveikatos priežiūros darbuotojams ir mokymo įstaigoms.

Pasaulis vis daugiau dėmesio skiria naujai atsirandančioms virusų atmainoms. Jau žinoma, kad dėl koronaviruso genome atsirandančių mutacijų virusas gali lengviau užkrėsti žmogaus ląsteles, gali formuotis atsparumas jau įgytam imunitetui.

Kaip teigia Santaros klinikų Biobanko vedėjas, būsimo projekto koordinatorius medicinos biologas Danielius Naumovas, mokslininkai stengsis išsiaiškinti ryšius tarp cirkuliuojančių koronaviruso atmainų ir šeimininko imuninio atsako, įdėmiai analizuos COVID-19 pacientų ligos klinikinę eigą, atsižvelgdami į visuomenėje cirkuliuojančias susirūpinimą keliančias atmainas, stebės, kokių naujų savybių jos įgyja.

Santaros klinikų mokslininkai sekoskaitos būdu tiria viruso atmainas jau nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, Santaros klinikų laboratorijoje jau yra ištirta daugiau nei 4,5 tūkstančio ėminių. Stebima, kokios viruso atmainos šiuo metu cirkuliuoja visuomenėje, ir kokios iš jų kelia susirūpinimą.

„Santaros klinikų mokslininkų įdirbis šioje srityje yra labai įspūdingas, todėl tikimės, kad dalyvaudami trejus metus truksiančiame tarptautiniame projekte kartu su kitomis geriausiomis mokslininkų grupėmis pasaulyje, analizuodami viruso atmainas, galėsime pateikti optimizuoto klinikinio valdymo ir gydymo bei infekcijos plitimo kontrolės rekomendacijas mokymo įstaigose, nustatyti koronaviruso atmainų plitimą mokyklose ir įvertinti šio paplitimo poveikį gyventojams. Užklupus naujai pandemijai, būtume jau parengę metodikas, protokolus, technologijas, žinotume, ką rekomenduoti vakcinų gamintojams, kad skiepai būtų veiksmingi prieš naujai atsirandančias atmainas. Sukurtos grupės taptų laboratorijų tinklais, skirtais greitai kovai su naujomis infekcinėmis ligomis“, – Santaros klinikų pranešime cituojamas D. Naumovas. 

Pasak medicinos biologo, kuo toliau evoliucionuoja virusas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus vis mažiau panašus į Uhano virusą, ir mūsų po ligos įgytas imunitetas jau taip veiksmingai nebegalės kovoti prieš naują atmainą. Viruso atmainų yra labai daug, tačiau jau dabar žinoma, kad didžiausią rūpestį keliančios atmainos yra keturios – alfa, beta, gama ir delta.

Apie alfa atmainą išgirdome šių metų sausio vidury, o po kelių mėnesių jau beveik visur būdavo nustatoma tik ji – toks greitas buvo šios atmainos plitimas.

„Delta atmaina, dar vadinama indiškąja, plinta dar greičiau nei alfa, ji per trumpą laiką nukonkuravo kitas atmainas Didžiojoje Britanijoje ir palaipsniui pradeda dominuoti visoje Europoje. Plitimo greitis – ne pati blogiausia viruso savybė, daug blogiau, jei dėl atmainos savybių žmonės suserga sunkiai ir tenka juos gydyti ligoninėse, – pabrėžia D. Naumovas. – Tuomet ligoninėse pritrūksta vietų gydyti pacientus nuo kitų ligų ir taip pandemija atsisuka prieš visus, net ir nesergančius COVID-19“.

Beta ir gama, dar vadinamos Pietų Afrikos ir braziliškąja atmainomis, pasižymi padidėjusiu atsparumu, o tai reiškia, kad įgytas imunitetas po vakcinacijos silpniau kovoja su šiomis atmainomis ir paskiepytieji gali susirgti. Tačiau yra ir gera žinia: palyginti su neskiepytais žmonėmis paskiepytieji serga daug lengviau arba visiškai be simptomų.

„Dažnai koronavirusas lyginamas su gripo virusu. Nors jie abu yra RNR virusai, tačiau turi daug skirtumų, – aiškina D. Naumovas. – Vienas iš svarbiausių – gripo virusas neturi pažaidų taisymo mechanizmo, todėl viruso dauginimosi metu įvykus genomo pakitimui mutacija lieka. Koronavirusas turi pažaidų taisymo mechanizmą, kuris įvykus viruso genomo mutacijai, ją pataiso, todėl koronavirusas evoliucionuoja, bet ne taip greitai. Tačiau jei mes nesisaugome, jis sparčiai daugindamasis greičiau evoliucionuoja, atsiranda didesnė tikimybė, kad įvykus mutacijai ir susidarius palankioms sąlygoms, jis išplis po visą pasaulį, kaip atsitiko su delta atmaina. Taigi nedėvėdami kaukių, nesiskiepydami, nesukurdami kolektyvinio imuniteto, mes patys sudarome palankias sąlygas koronavirusui plisti, mutuoti, evoliucionuoti, ir taip prisidedame savo netinkamu požiūriu prie nesibaigiančios pandemijos“.

ELTA