Sania Kerbelis: „Arba nugali blogį, arba išnyksti“

Kai visas pasaulis audringai šventė, pasitikdamas Naujuosius metus, Izraelio gyventojus atakavo teroristinės organizacijos „Hamas“ raketos. Sania Kerbelis, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas, teroristų karą prieš Izraelį vadina ne kitaip, kaip holokaustu, tik kito lygio. Nes jei žydai daug amžių apsiginti negalėjo, dabar – gali. Su S. Kerbeliu kalbamės, ko reikia, kad karai pasibaigtų.

– Jūs gaunate asmeninių žinių iš draugų, giminių apie išgyvenimus, skaudžius praradimus „Hamas“ pradėtame kare?

– Nuolat palaikau ryšį, turiu Izraelyje daug giminių. Yra jų paimtų į kariuomenę kariauti. Tiesiogiai mano giminė teroristų nepaliesti, niekas nebuvo pagrobtas ar nužudytas. Bet aš laikau, kad karas mane palietė. Man svarbus bet kuris žmogus, giminaitis ar ne, jeigu jį puola. Man atsiunčia filmuotos medžiagos, kur kūdikiai „Hamas“ teroristų kišami į orkaites ir deginami... Kurio žmogaus tai neužkabintų? Koks sveiko proto žmogus to neišgyventų?

Mūsų giminė išgyveno ne pirmą tokį holokaustą. Didžioji dalis mūsų bendruomenės narių – holokaustą išgyvenusių žmonių palikuonys. Tuos įvykius, kurie dabar vyksta Izraelyje, vadinu ne kažkaip kitaip, o tik holokaustu. Gal tai ne masinis žudymas, kiekviena gyvybė brangi, bet žmonės buvo užpulti namuose, žudomi, prievartaujami, jiems kapojamos galvos, nėščioms moterims išpjaunami kūdikiai... Įsivaizduokite, koks elgesys. Negaliu jų pavadinti žmonėmis, nes žmonės taip nesielgia.

Kitas dalykas – kai „Hamas“ užpuolė festivalio dalyvius, jame didžioji dalis žmonių buvo kairiųjų pažiūrų. Jie su plakatais agitavo už taiką su palestiniečiais. Teroristams tai buvo nesvarbu. Jie šaudė į beginklius festivalio dalyvius.

– Kai, pasitikdami 2024-uosius, mes šaudėme fejerverkus, Izraelio žmones intensyviai apšaudė teroristų raketos.

– Šventės yra švenčiamos, tik dabar švenčių tonas yra kitoks, kitokia intencija. Žmonės yra gyvi ir jie turi švęsti. Paskutinė mūsų šventė buvo Chanuka ir ji turi tiesioginę prasmę, nes Chanuka yra žydų pergalė prieš užkariautojus graikus, tai šviesos pergalė prieš tamsą. Šios šventės nešvęsti – prasilenkti su judaizmu.

Žydai Naujuosius metus švenčia rugsėjį, Izraelyje žmonės šventė pasaulietinius Naujuosius metus, nes ten jie suvažiavę iš viso pasaulio. Jie iš kur kilę, tokių laikosi tradicijų. Bet nuotaikos ten... Reikia suprasti, kad kai vyksta karas, kai į karą išėję iš šeimų tėvai, vaikai, anūkai... Slegia tai, išgyveni dėl artimųjų. Nežiūrint to, Izraelis, kai reikėjo mobilizuoti žmones, problemų neturėjo. Jie sugebėjo per trumpą laiką mobilizuoti daugiau, nei yra poreikis. Tai patriotizmas, bet ne tik. Tai išgyvenimo reikalas. Nėra kito kelio. „Hamas“ ir kitų teroristinių organizacijų tikslas – jų deklaracijoje tai aiškiai parašyta – Izraelio sunaikinimas. Nėra kito kelio Izraeliui – arba nugali blogį, arba išnyksti iš žemėlapio.

Žydai neturi to posakio, kad jei tau sudavė į kairį skruostą – atsuk dešinį. Jei ateina tavęs žudyti, tu turi nugalėti blogį. Kažkada Izraelio premjerė Golda Meir puikiai atsakė, ar galima kažkaip susitarti su teroristais. Ji pasakė, kad neįmanoma tartis su žmonėmis, kurie atėjo tavęs žudyti.

Kitas dalykas – teroristų ideologija ta, kad vaikas nuo darželio mokomas ne kurti, o kaip žudyti. Koks toks žmogus užauga?

Dešimtmečiais pasaulis pervesdavo Palestinai milžiniškas pinigų sumas, sakydami, kad tai humanitarinė pagalba. Ar paprasti gyventojai tą pagalbą gaudavo? Pinigai nuėjo raketų gamybai, tunelių rausimui. Po visa Gaza išrausti tokie tuneliai, lyg metro. Tie, kurie skyrė pinigus kaip humanitarinę pagalbą, nepasivargino pasidomėti, pareikalauti ataskaitų, kur pinigai nuėjo.

Žmonės, kurie nori kažką kurti savo valstybėje, neraus tunelių, nestatys raketų mokyklų teritorijose, po ligoninėmis, gyvenamuosiuose namuose. Teroristai dangstosi civiliais gyventojais ir vaikais. Nesigilinant į senesnius laikus, o imant nuo 1948-ųjų, kai Izraelis paskelbė nepriklausomybę, Palestinos arabai ir Izraelis turėjo tas pačias sąlygas. Bet Izraelis kūrė gyvenimą, o jie mokėsi, kaip žudyti. Ką jie yra sukūrę be to, kad visą gyvenimą užsiima terorizmu, kariauja?

Palestinos gyventojai viską, ko reikia išgyventi, gauna iš Izraelio – vandenį, elektrą. Jie patys to negeba pasigaminti, nes tikslai kiti, o paprasti žmonės kenčia.

– Lapkritį Pakruojo sinagogoje rengėte Izraelio palaikymo akciją, kur pristatytos dvi glaudžiai susijusios parodos. Vienoje – Šiaulių geto „vaikų akcijos“ 80-metis, kitoje – „Hamas“ teroristų pagrobti žmonės: kūdikiai, vaikai, paaugliai, suaugusieji bei senyvo amžiaus žmonės.

– Pirmąją parodą Šiaulių apskrities žydų religinė bendruomenė rengė kartu su Izraelio Yad Vashem muziejumi. Joje eksponuojamos 22 vaikų nuotraukos iš 725 nužudytų. Antroji parodos dalis – „Hamas“ teroristų pagrobti ir visiškoje nežinioje laikyti 242 žmonės. Todėl, kad per visą pasaulį plito Izraelio palaikymo akcijos, rodant „Hamas“ pagrobtų, nužudytų vaikų nuotraukas. Mes visada sakydavome, kad Holokaustas neturi niekada pasikartoti, bet po 80 metų jis pasikartojo.

Kai vyko Šiauliuose „vaikų akcijos“ minėjimas, Izraelio ambasadorė labai gerai pasakė, kad kai tie įvykiai vyko prieš 80 metų, kai vaikus pagrobė iš tėvų ir išvežė į dujų kameras nužudyti, ir dabar, kai juos pagrobė „Hamas“ žudikai, jiems galvas kapojo, labai panašu. Bet tuo panašumai ir baigiasi, nes prieš 80 metų žydai negalėjo apsiginti, o dabar gali. Nebebus taip, kad kažką nužudė ir kažkas dėl to apgailestauja. Dabar kiekvienas teroristas turi žinoti, kad už kiekvieną nužudytą vaiką ir suaugusįjį, kur jis bebūtų, sulauks atpildo.

Pasaulis buvo pripratęs, kad žydai yra aukos vaidmeny. Taip buvo viduramžiais ar kai žydai buvo iš Izraelio išvaryti, nacių laikais ir kitais laikais, kai žydai buvo persekiojami. Jemene juk buvo prasilenkiantis su sveiku protu nurodymas žydams, draudžiantis per lietų išeiti į lauką ar turėti arklį. Žydas galėdavo turėti tik asilą, kad jodamas nebūtų aukščiau arabo.

– Dabar žydai kitokioje situacijoje?

– Taip. Dabar žydai pajėgūs apsiginti. Pasaulis turi suprasti, kad Izraelis kariauja ne su musulmonais, o su blogiu. Daug musulmonų tarnauja Izraelio kariuomenėje ir kariauja su tuo pačiu blogiu. „Hamas“, „Hezbollah“ teroristinės organizacijos tik prisidengia religija. Tikrai religingi žmonės nekapoja vaikams galvų, neprievartauja moterų ir nežudo.

Izraelis dabar kovoja ir už visą civilizuotą pasaulį. Teroristinės organizacijos – sovietų KGB struktūrų sukurtos organizacijos. Tai niekam ne paslaptis. Teroristams jų žmonės nė kiek nerūpi. Vienas jų vadų žurnalistui, kuris paklausė, kodėl prirausėte tunelių, bet neturite žmonėms slėptuvių nuo bombų, atsakė, kad tuneliai reikalingi kariauti, o civiliais lai Suvienytųjų Nacijų Organizacija rūpinasi...

Teroristams gyvybė nėra vertybė. Golda Meir kažkada pasakė, kad palestiniečiai su žydais susitaikys tada, kai palestiniečiai pradės mylėti savo vaikus taip, kaip myli žydai. Tada karo nebus. Pirma jie turi pradėti vertinti gyvybę, o ne siekti kitą nužudyti ar save susprogdinti, tikint, kad tai šventa.

Nežinau tokios pasaulio religijos, kuri skatina žudyti. Tai prasilenkia su bet kokiu žmogiškumu. Religija moko meilės, blogų religijų nėra. Žmonės visi meldžiasi vienam Dievui, tik skirtingai.

– Labai panaši situacija ir Ukrainoje.

– Taip, palestiniečiai vaizduoja, kad kovoja už kažkokius idealus, Rusija irgi. Jų supratimas toks, kad kas kitaip mąsto, neturi teisės gyventi. Rusija susigalvojo, kad Ukraina – jų teritorija ir kad ukrainiečiai neteisingai gyvena. Jie atėjo atnešti „gerą“ gyvenimą. „Hamas“ teigia, jų deklaracijoje parašyta, kad Palestina yra nuo upės iki jūros ir kad Izraelis neturi teisės egzistuoti. Tai ta pati nacistinė ideologija.

Izraelis palestiniečiams darbo suteikia, palestiniečiai prašo įsileisti. Kai reikia medicininės pagalbos, irgi prašo Izraelio pagelbėti.

– O kai Rusija užpuolė Ukrainą, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai prisidėjo prie pagalbos ukrainiečiams?

– Pačią pirmą dieną. Surinkome nemažą humanitarinę pagalbą ir ją nuvežėme į Ginkūnuose įsikūrusią Laisvųjų krikščionių bendruomenę. Jie kaip tik globojo pabėgėlius iš Ukrainos, vežė tiesiogiai pagalbą į Ukrainą. Mes jiems ne vieną mašiną pagalbos nuvežėme.

Be to, mūsų Šiaulių apskrities bendruomenėje yra dvi moterys iš Ukrainos, kurios tapo bendruomenės narėmis. Jos nėra žydės, bet, gyvendamos Dnipre, susidomėjo žydų kultūra, nes ten daug žydų gyvena. Dalyvaudavo šventėse, veiklose, domėjosi judaizmu. Šiauliuose jos mus susirado ir mes joms padedame. Dar yra pabėgėlis iš Ukrainos Biržuose. Jis žydiškų šaknų turintis menininkas, su juo susisiekėme, aplankome, jis pas mus į šventes atvyksta.

Mes bendraujame su visais žmonėmis, nežiūrime į religiją. Yra bendražmogiški dalykai. Net jei musulmonai pas mus ateitų, durys būtų atvertos. Mes nesame nusiteikę nė prieš vieną religiją. Juk turime vienas iš kito ko pasimokyti, o ne ieškoti skirtumų.

– Sausio 1 d. Izraelis įspėjo, kad jo karas su „Hamas“ tęsis visus 2024 metus. Ko reikia, kad karas pasibaigtų?

– Nėra kito kelio, kaip „iššluoti“ visą teroristų infrastruktūrą. Palestiniečių teritorijoje neturi likti „Hamas“ vadovybės ir ideologijos. Lokaliai kovojant, nieko nebus. Jie išbujoja vėl. Reikia kovoti iki galo. „Hamas“ gauna milžiniškas pinigų sumas iš Kataro, Irano, bet juos investuoja ne į žmonių gerovę, o į žudymą. Juk visa „Hamas“ viršūnė yra milijardieriai, o likusi liaudis gyvena skurde. Jie žudymą pavertė bizniu ir kol to pagrindo neišmuši iš po kojų, neišgaudysi viršūnių, karai nesibaigs. Už jų stovi Iranas, stovi Rusija. Ne veltui prieš prasidedant karui į Kremlių susitikti su Putinu važiavo „Hamas“ vadukai. Juk ne arbatos važiavo atsigerti...

Izraelis irgi padarė klaidų, premjeras B. Netanyaju bandė flirtuoti su Putinu, tikėdamasis, kad jis turi įtakos „Hamas“. Gyvenimas parodė, kad Putinas „Hamas“ net instruktavo, kaip kariauti. Nes kai kilo karas, iš nužudytų izraeliečių buvo pagrobtos bankų mokėjimo kortelės. Pirkimai kortelėmis atlikti Rusijoje. Užpulti žydai sakė tarp užpuolikų girdėję rusakalbius kalbant. Tai ką čia bekalbėti... Kremliaus banditai visada palaikė teroristines organizacijas.

– Neseniai antisemitizmo apraiškų būta ir Šiauliuose?

– Kai kilo karas, buvo išdaužtas langas mūsų bendruomenės pastate ir suplėšyta Izraelio vėliava. Policija atlieka tyrimą, atidavėme jiems filmuotą medžiagą, ten gerai matosi, kas tai padarė. Tikiuosi, kad policija ištirs.

– O kaip dažnai Lietuvos, Šiaulių žydai susiduria su antisemitizmo apraiškomis?

– Bendrąja prasme iki R. Žemaitaičio išsišokimų Seime jokių problemų nebuvo, nesame sulaukę jokių grasinimų ar išpuolių. Mes stengiamės būti atvira bendruomenė, kviečiamės visus į sporto renginius, šventes, draugaujame su miesto visuomene. Socialiniuose tinkluose nuolat matome antisemitinių apraiškų, bet čia turėtų dirbti atitinkamos tarnybos.

– Sausio 27 d. pasaulis minės Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Kas vyks Šiauliuose?

– Minėsime kaip ir kasmet, tik dabar šis minėjimas įgauna kitokį kontekstą, prasmę. Istorija kartojasi, nors nuolat kalbėjome, kad tai neturi pasikartoti. Matyt, žmonija per mažai padarė, kad žydų tautos žudymas nepasikartotų. Nelabai kalbama ir kas vyksta Afrikoje, Sudane ir kitur. Dabar – Ukrainoje. Kas galėjo pagalvoti, kad XXI amžiuje viena valstybė gali užpulti kitą vien dėl to, kad jiems atrodo, kad jie neteisingą kelią pasirinko? Tas pats ir Izraelyje. Vadinasi, mes visi dar kažko nepadarėme.

Nuo kiekvieno priklauso, kad situacija pasikeistų. Mes kiekvienas turime kažką daryti, kad holokaustas nebegrįžtų. Reikia pradėti nuo savęs – būti vienas kitam labiau žmonėmis. Jei kiekvienas mylės savo šeimą, apie karą jis negalvos.