Sąnarių skausmas – užsiimti savigyda ar kreiptis pagalbos?

Dalis žmonių atvėsus orams skundžiasi sustiprėjusiais sąnarių skausmais. Ir nors mokslinio pagrindo, įrodančio sąnarių skausmo ryšį su oro temperatūra nėra, manoma, jog esant žemesnei aplinkos temperatūrai periferinės kraujagyslės susitraukia, kad sulaikytų šilumą vidaus organuose. Būtent dėl to sąnarių aprūpinimas krauju sumažėja, yra gaminama mažiau sąnario skysčio, todėl jie labiau sustingsta ir atsiranda skausmas. Visgi, kokios yra dažniausios sąnarių skausmo priežastys bei kada dėl jo naudinga pasikonsultuoti su specialistu, pasakoja Klaipėdos „InMedica“ klinikos šeimos gydytojas Artūras Klimavičius.

„Įprastai sąnarių skausmas gali atsirasti dėl trauminių, artrozinių ar uždegiminių pakitimų. Įvykus traumai gali atsirasti struktūriniai sąnario pažeidimai, o jeigu po incidento skausmas atsiranda vėliau, tai gali įspėti apie patemptas sausgysles, kremzlės sumušimą arba smulkius minkštųjų audinių įplyšimus. Svarbu žinoti, jog kuo greičiau pasireiškia skausmas, tuo didesnė tikimybė, jog pažeidimas yra rimtas“, – sako „InMedica“ šeimos gydytojas.

Artrozinis skausmas atsiranda nuo per didelio fizinio krūvio, dažniausiai trunka ilgiau nei 6 savaites ir yra lėtinis – gali staiga sustiprėti, ypač padidėjus žmogaus aktyvumui. Taip pat galimas ir uždegiminis sąnarių skausmas – jis gali apimti daugelį sąnarių ir sukelti jų nykimą dėl kaulo ir kremzlės erozijos, sukelti sąnarių deformacijas. Dažniausiai šį skausmą patiria pacientai, sergantys reumatoidiniu artritu.

Kaip atsiranda sąnarių skausmas?

Sąnarių skausmą dažniausiai lemia jų susidėvėjimas nuo per didelės apkrovos ar fizinio krūvio. Taip pat jis gali būti susijęs su sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis arba atsirasti persirgus tam tikromis infekcijomis, pavyzdžiui, Laimo liga. Stuburo sąnarių skausmą dažniausiai lemia ergonomikos stoka kasdieniuose veiksmuose ir darbe, o klinikiniame darbe dėl lėtinio sąnarių skausmo dažniausiai kreipiasi vyresnio amžiaus pacientai.

„Jeigu pacientas serga reumatoidiniu artritu, pirmieji ligos požymiai, kurie gali atsirasti ir varginti dar kelis mėnesiu prieš nustatant ligą, yra svorio kritimas, depresija ir bendras silpnumas. Tuo metu sisteminės jungiamojo audinio ligos nebūtinai gali pasireikšti tik sąnarių skausmu – pacientams yra pažeidžiami ir kiti organai, tokie kaip oda, akys, plaučiai, širdis ir inkstai. Kitus pacientus vargina reaktyvus artritas, kuris gali išsivystyti sergant ar persirgus žarnyno, lytinių organų ar šlapimo takų uždegimu“,– pasakoja Klaipėdos „InMedica“ klinikos gydytojas.

Sąnarių skausmas – (ne)ignoruoti?

Patiriantys sąnarių skausmą dažnai stengiasi jį gydyti namų sąlygomis arba ignoruoja patiriamus nemalonius simptomus, apsunkinančius kasdienybę. Visgi, su savo gydytoju reikėtų pasikonsultuoti tais atvejais, jeigu skausmas nesilpnėja, stiprėja, pakinta jo pobūdis, jeigu jis trukdo dirbti ar kokybiškai gyventi.

„Laukiantys vizito pas gydytoją gali skausmą malšinti nereceptiniais vaistais, prieš tai pasikonsultavę su vaistininku, o jeigu skausmas atsirado po traumos, reikėtų nelaukti ir į artimiausią gydymo įstaigą kreiptis kuo skubiau“, – pažymi A. Klimavičius.

Jis dalinasi, kad skausmui apibūdinti yra naudojami 7 skausmo klausimai, iš kurių vienas – kokio pobūdžio skausmą jaučia pacientas. Tai gali būti duriantis, maudžiantis, deginantis, veržiantis, tempiantis, šaldantis, bukas ar plėšiantis skausmas.

Diagnostika ir gydymas

Kalbant apie sąnarių ligų diagnostiką, pirmas žingsnis yra išsamus paciento pokalbis su gydytoju, nes specialistui yra reikalinga išsami žmogaus ligos bei gyvenimo istorija.

„Patvirtinti sąnarių ligas, kai numanomas struktūrinis pažeidimas, galime pasitelkus vaizdinius tyrimus, tokius kaip rentgenas ar ultragarsinis tyrimas. Jeigu pacientui įtariama sisteminė jungiamojo audinio liga, į pagalbą galima pasitelkti ir kraujo tyrimus. Jų metu dažniausiai atliekami tyrimai, kurie gali rodyti uždegimą – BKT, CRB ir ENG. Taip pat gydytojas gali paskirti ir specifinius kraujo tyrimus – reumatoidinį faktorių, šlapimo rūgšties koncentraciją. Galimi ir kiti papildomai tyrimai, tačiau juos jau paskirs gydytojas specialistas“, – teigia „InMedica“ šeimos gydytojas.

Priklausomai nuo nustatytos ligos, pacientui skiriamas gydymas gali būti skirtingas, tačiau pirmas uždavinys yra sugrąžinti jam gyvenimo kokybę, kurią blogina patiriamas skausmas, o šis gali būti gydomas pagal stiprumą.

„Pirmo pasirinkimo vaistas yra paracetamolis. Jeigu sąnarių skausmas yra susijęs su struktūriniu pažeidimu ir esant indikacijoms pacientui gali būti atliktas operacinis gydymas. Jeigu indikacijų nėra, nepadėjus vaistams nuo skausmo, žmogus gali būti nukreipiamas reabilitaciniam gydymui. Visgi, patiriant skausmą, svarbu nepamiršti peržiūrėti savo gyvenseną – stengtis, kad kūno masės indeksas (KMI) neviršytų 25 ir nepamiršti kuo daugiau judėti, nes tai gerina sąnarių aprūpinimą krauju.

Jeigu pacientui diagnozuojama sisteminė jungiamojo audinio liga, jam gali būti paskirtas modifikuojantis gydymas kurį skiria gydytojas specialistas. Tuo metu infekcinių ligų sukeltas sąnarių skausmas yra gydomas pagal racionalios antibiotikoterapijos principus“, – sako A. Klimavičius.