SAM tikisi, kad nauja psichikos sveikatos duomenų tvarkymo sistema įsigalios rudenį

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikisi, kad naujoji psichikos sveikatos duomenų tvarkymo sistema, pagal kurią paciento psichikos istorija turės būti įrašoma į E. sveikatą, įsigalios šių metų rudenį.

„Tada, kai bus užbaigti Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) darbai. Tikimės, kad tai bus dar šiais metais, rudenį“, – rašoma Eltai pateiktame atsakyme.

„Šiuo metu tikslios datos neturime, tačiau kai turėsime šią informaciją, su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis bus susisiekta ir jos bus informuotos iš anksto, kad galėtų įvykti pasiruošimo darbai ir mokymai, kaip naudotis sistema“, – nurodo ministerija.

Naujoji sistema užtikrins gydymo tęstinumą 

Pagal naująją tvarką duomenys, kuriuos gydytojai šiuo metu suveda į įstaigų vidines informacines sistemas arba popierinius blankus, nuo šiol turės būti vedami į E. sveikatos sistemą.  Tiesa, visi ten esantys duomenys bus prieinami tik gydytojams psichiatrams. Tuo metu kiti specialistai matys tik dalį psichikos sveikatos duomenų: diagnozę, tyrimus, gydymą bei rizikos veiksnius.

Pasak SAM, planuojami įvesti pokyčiai yra dalis visos E. sveikatos atliekamų skaitmenizacijos darbų, kuriais siekiama suvienodinti duomenų apdorojimą bei užtikrinti paciento gydymo tęstinumą, nepriklausomai nuo to, kokioje įstaigoje jis lankysis.

„Tai ypač svarbu skiriant vaistus, nes E. sveikatoje gydytojas gali patikrinti, kaip skirtingi paciento vartojami vaistai sąveikauja tarpusavyje“, – Eltai nurodė ministerija. 

„Matant paskirtą gydymą, gydytojas, skirdamas kito profilio vaistus (kai yra poreikis ir kai be psichikos ir elgesio sutrikimo turimas ir kitas sutrikimas) galės juos suderinti tarpusavyje, kad nebūtų sutrikdytas nė vieno jau vartojamo vaisto veikimas ir paskirti tokį gydymą, kuris bus efektyviausias ir turės mažiausiai šalutinių poveikių“, – rašoma SAM atsakyme.

Gyventojai baiminasi sistemoje atsirasiančios diagnozės 

Panašios pozicijos laikosi ir Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė. Pasak jos, siekiant užtikrinti efektyvų pacientų gydymą, šeimos gydytojas privalo žinoti asmens psichikos diagnozę ir su ja susijusią informaciją. 

„Turi šeimos gydytojas žinoti, kuo serga jo pacientas“, – Eltai sakė politikė.

Tiesa, pasak jos, Lietuvoje vis dar gajos stigmos, susijusios su asmens psichinės sveikatos vertinimu. Anot L. Šukytės-Korsakės, gyventojai baiminasi, jog E. sveikatoje atsiradus įrašams apie jų psichikos sveikatos būklę, tai atsilieps jų karjerai ar kitoms gyvenimo sritims. 

„Pas mus dar yra likęs tas posovietinis mentalitetas, kad jeigu F kodas bus įrašytas, tai mane vadins durniumi. F kodas yra ligos kodas, jis nereiškia, kad tu darbą prarasi ar tave išmes iš ugdymo sistemos kažkokios. Tai yra normalus ligos kodas“, – aiškino komiteto pirmininkė. 

„Yra panikos priepuoliai, yra visokių išraiškų baimių jausmo (…), tai gydytojas psichiatras nustato F kodą. Tai nėra gyvenimo pabaiga. Tai yra normalus dalykas“, – akcentavo ji.

Pasak politikės, dėl susidariusios situacijos, kai žmonės baiminasi SAM inicijuojamų pokyčių, iš dalies kalta prasta sveikatos priežiūros sistemos atstovų bei valdžios institucijų komunikacija. L. Šukytės-Korsakės teigimu, apie naujos tvarkos reikšmę ir taikymo priežastis su gyventojais turėtų aktyviau kalbėti ne tik ministerija, bet ir patys šeimos gydytojai. 

„Ministerija pati, šeimos gydytojai. Dėl sveikatos visos sistemos apskritai žmonės daug ko nesupranta – nėra komunikacijos ir normalaus išaiškinimo“, – teigė parlamentarė. 

Ministerija pripažįsta, jog tarp gyventojų pastebimas nerimas dėl laukiančių pokyčių, tačiau akcentuoja, jog stigminių nuostatų Lietuvos visuomenėje yra vis mažiau. 

„Tokių nuogąstavimų pasigirsta, tačiau žmonės jau turi gerokai mažiau stigminių nuostatų, nei anksčiau. Prie to prisideda ir žiniasklaida, ir pati visuomenė, drąsiau kalbėdama apie psichikos sveikatos sunkumus“, – aiškino SAM. 

„Psichikos sveikatos reforma, vykdoma SAM, kaip vieną iš prioritetų mato visuomenėje vyraujančių stigminių nuostatų mažinimą, kadangi SAM psichikos sveikatą laiko tokia pat svarbia kaip fizinę bei siekia, kad asmuo nebijotų kreiptis pagalbos“, – akcentuoja ministerija. 

Be to, kaip pažymima pranešime, šiuo metu nemenka dalis lengvų psichikos sutrikimų jau nebėra kliūtis darbui ar kasdienei veiklai. 

„SAM nuosekliai vykdo psichikos sveikatos sutrikimų stigmos mažinimo politiką, kad gyventojai nebijotų dėl jų kreiptis į specialistus, o patys sutrikimai netaptų kliūtimi gyventojų darbui arba pomėgiams (…) nemaža dalis lengvesnių psichikos sveikatos sutrikimų jau nebėra kliūtis vairuoti automobilį, dirbti statutiniu pareigūnu arba turėti ginklą“, – rašoma ministerijos pateiktame atsakyme. 

„Atsisakyta daugybės su psichikos sveikata susijusių ribojimų tokioms profesijoms, kaip gydytojai, slaugytojai, vaistininkai, teisėjai, notarai, advokatai“, – nurodo SAM. 

ELTA primena, kad prievolė tvarkyti paciento duomenis E. sveikatoje atsirado 2018 m., tačiau psichikos sveikatos duomenų tvarkymo pradžia buvo atidėta, kol tam bus sudarytos techninės galimybės E. sveikatos sistemoje. 

Psichikos sveikatos posistemė šiuo metu yra testavimo stadijoje ir pradės veikti šiemet. 

Psichikos sveikatos specialistų pagalbą galima gauti daugelyje poliklinikų. Ministerijos duomenimis, šalyje veikia 116 pirminio lygio psichikos sveikatos centrų.