Sveikata | 5 MIN.
Po to, kai Vilniuje moteris, įtariama, nuskandino dvi savo mažametes dukras, viešojoje erdvėje kilo klausimų, ar Lietuvoje yra pakankamai pagalbos priemonių su pogimdyminiais sunkumais susiduriančioms mamoms. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas pažymi, kad visos gimdyvės, išleidžiant jas iš ligoninės, pirmiausia yra informuojamos apie pogimdyminės depresijos simptomus ir kur kreiptis pagalbos. Taip pat, akcentuoja I. Rubikas, tai atpažinti mokosi vis daugiau su moterimis ir nėščiosiomis dirbančių sveikatos priežiūros sistemos specialistų, jaunoms mamoms taip pat yra galimybė gauti psichologo pagalbą.
Visgi jis pripažįsta, kad šeimų ir gimdyvių priežiūros praktika šalyje dar tik pradeda formuotis.
„Esame proceso eigoje. Dar tik keli metai, kai mes apskritai Lietuvoje kalbame apie tokią problemą, veiksmai prasidėjo ir jie dar tikrai nėra pasibaigę. Tiek mokymai, tiek šeimų lankymas, tiek informacijos sklaida – praktika vis dar klostosi, mokymai vis dar yra vykdomi ir tikrai ta problema dar nėra užbaigta ir išspręsta“, – Eltai teigė I. Rubikas.
„Daug iššūkių kelia ir visuomenės neigiamos nuostatos – dažnai problemos, su kuriomis susiduria mamos, (…), yra nuvertinamos“, – pripažįsta I. Rubikas.
Pasak ministerijos atstovo, šiuo metu Lietuvoje visos gimdyvės, išleidžiamos iš ligoninės, yra informuojamos apie pogimdyminės depresijos simptomus ir galimą pagalbą. Taip pat pogimdyminę depresiją atpažinti mokosi ir vis daugiau su nėščiosiomis ir naujagimiais dirbančių specialistų, pažymi I. Rubikas.
„Apmokėme apie 700 specialistų apie pogimdyminės depresijos atpažinimą, pagalbos teikimą pirminiu lygmeniu. Tai šeimos gydytojai, akušeriai, akušeriai-ginekologai.(...) Numatome šiuos mokymus tęsti, nes 700 nėra pakankamas skaičius“, – teigė ministerijos atstovas.
„Didesniuose gimdymo namuose turi būti teikiamos psichologo, socialinio darbuotojo paslaugos gimdyvei pagal poreikį“, – taip pat akcentuoja SAM atstovas.
Visoms mamoms, esant poreikiui, yra užtikrinama ir psichologinė pagalba, pabrėžia I. Rubikas.
„Būtent psichosveikatos centruose yra galimybė gauti 10 arba daugiau psichologo konsultacijų, atliekama ir tam tikra diagnostika, kompleksinė priežiūra – tai gali daryti socialinis darbuotojas, gali būti ir slaugytoja“, – sako I. Rubikas.
„Jei mama nori anoniminės pagalbos ir nenori kreiptis į specialistus, yra įvairios telefono linijos, veikiančios jau daugybę metų Lietuvoje. Tai – tėvų, vilties, mamų linijos, taip pat yra pagalbasau.lt portalas, kur galima (...) atlikti savęs įvertinimo testą, padedantį suprasti, ar asmuo turi depresijos simptomų. Ir jei turi, jis nukreipiamas toliau konkrečiai pagalbai gauti“, – anoniminės pagalbos jaunoms mamoms priemones įvardijo I. Rubikas.
Pagalba šeimoms
SAM atstovas atkreipia dėmesį, kad keliomis sveikatos priežiūros sistemos sukurtomis priemonėmis gali naudotis ne tik mama, bet visa šeima.
„Yra ir šeimų modelis, pilotuojamas šiai dienai 16 savivaldybių, kur jaunoms mamoms ir kitoms, kurios turi tam tikrų socialinės rizikos veiksnių, teikiama tokia gana intensyvi pagalba nuo nėštumo pradžios iki 2 metų po vaiko gimimo. Yra keliasdešimt vizitų į namus, kuriuos atlieka akušeriai, slaugytojai. Iš viso 300 šeimų šiandien gauna tokią pagalbą. Ją numatoma nuo 2025-ųjų gegužės teikti visoje Lietuvoje“, – teigia I. Rubikas.
Taip pat, atkreipia dėmesį SAM specialistas, pagal ministerijos parengtą aprašą, kiekviena šeima su naujagimiu turi tam tikrą vizitų pas
sveikatos priežiūros specialistus grafiką.
„Šeima, žinoma, gali pasirinkti neiti į tuos vizitus, nes tai nėra priverstinės sveikatos priežiūros paslaugos“, – sako I. Rubikas.
Sekmadienį, teisėsaugos duomenimis, apie 11 val. 6 min. Verkių gatvėje, Neries upėje, pastebėta neadekvačiai besielgianti moteris ir vandenyje skęstanti mergytė (gim. 2020 m.), kuri gaivinama atvykusių greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, mirė. Taip pat tą pačią dieną vandenyje rasta kita nuskendusi mergytė (gim. 2022 m.).
Anot policijos pareigūnų, pagrindinė versija – įtariama, jog moteris (gim. 1987 m.), norėdama nusižudyti, sąmoningai skandino savo vaikus upėje. Kol kas dar nėra apsispręsta, kokią kardomąją priemonę bus prašoma taikyti įtariamajai. Šis sprendimas bus priimtas, atsižvelgus į įtariamosios sveikatos būklę.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savo šeimos nario nužudymo, taip pat dėl bejėgiškos būklės žmogaus nužudymo. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už šiuos nusikaltimus baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Šiuo metu, kaip įtariama, savo du mažamečius vaikus nuskandinusi moteris yra ligoninėje, pirmadienį pranešė policija.
etaplius TV
0
