Šalyje – tūkstančiai be priežiūros paliktų automobilių

Neatsakingi gyventojai netinkamą naudojimui seną automobilį palieka bendro naudojimosi vietoje ar tiesiog prie namų ar gatvės, nors privalo pasirūpinti jo utilizavimu. Bešeimininkio automobilio savininko paieška neretai tampa detektyvine istorija.

Socialiniuose tinkluose juokaujama, kad netinkamo naudoti automobilio savininkas mašiną stato ne dienai ar mėnesiui, o keliems metams ir nemokamai. Tokių automobilių turėtojams siūloma neturėti vilčių, kad viešąją tvarką prižiūrinčios institucijos, pavyzdžiui, policija važinėja su metalo laužo surinkimo mašina.

„Bendro naudojimosi vietose paliktų senų automobilių apstu kiekviename didesniame ar mažesniame Lietuvos mieste. Vis tik pastebimą gerą praktiką – daugėja gyventojų, kurie neabejingi dėl ne vietoje paliktų neprižiūrimų transporto priemonių“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit.

Asociacija vien šiemet iš gyventojų gavo beveik 1 tūkst. pranešimų apie eksploatuoti netinkamus automobilius bendro naudojimo vietose, o nuo veiklos pradžios (2012-ųjų lapkričio) – beveik 2,6 tūkst. pranešimų. Daugiausia pranešimų buvo iš didžiųjų miestų: šiais metais iš Vilniaus gauta daugiau kaip 500 pranešimų, iš Kauno – apie 200, Klaipėdos – apie 70, Šiaulių – virš 40, Panevėžio – 25.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis sako, kad bendro naudojimo vietose palikto nenaudojamo seno automobilio savininko paieška neretai sukelia daug problemų dėl teisės aktuose numatytų privalomų procedūrų.

„Pirmiausia savininką būtina raštu perspėti pasirūpinti bendrojo naudojimo vietoje palikta nenaudojama mašina. Dažnai būna atvejų, kai asmuo vengia perspėjimų, neįsileidžia į namus pareigūnų. Teko su lipnia juosti ant būsto durų klijuoti ir fotografuoti pranešimą apie pareigą pasirūpinti apleistu automobiliu. Pareigos nesilaikančio asmens „medžioklė“ trunka ganėtinai ilgai ir gali nuvesti net iki paieškų skelbimo“, – teigia A. Dinikis.

Pasak jo, pirmiausia pareigūnai gyventojui įteikia pranešimą per nurodytą terminą pasirūpinti nenaudojamu automobiliu, vėliau tikrina, ar asmuo įvykdė įpareigojimą ir surašo protokolą, jei vengiama tą daryti. Po pakartotinio įspėjimo pareigos vengiantis asmuo kviečiamas į teismą, kuris sprendžia, ar konfiskuoti bendro naudojimo vietoje paliktą nenaudojamą automobilį.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovo teigimu, šiuo metu procedūros ne tik kad yra sudėtingos, bet ir užtrunka itin ilgai. Didesnių sunkumų kyla, kai ant palikto automobilio nėra valstybinio numerio ar mašinos savininkas yra miręs.

Dažniausiai gyventojai teisinasi nepasirūpinantys netinkamu naudojimui automobiliu, nes jį pardavus neišregistravo iš „Regitros“, arba juo naudojasi tik kelis kartus per metus. Neretai seną automobilį bendro naudojimo vietoje be priežiūros palieka studentai, supratę, kad Vilniuje studentams paprasčiau naudotis viešuoju transportu. Sostinės Žirmūnų rajone buvo atvejis, kai žmogus naudojo savo automobilį kaip sandėliuką.

„Administracinių nusižengimų kodeksas turėtų numatyti, kad pakaktų vieno įspėjimo gyventojui dėl bendro naudojimo vietoje palikto nenaudojamo automobilio, o to nepadarius, asmuo būtų baudžiamas ne tik pinigine bauda, bet ir automobilis būtų konfiskuojamas. Kita vertus, mokestis už automobilį skatintų utilizuoti eksploatuoti netinkamą transporto priemonę (ENTP)“, – mano A. Dinikis.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius 2017-ųjų pirmąjį pusmetį gavo beveik 1,3 tūkst. pranešimų iš gyventojų apie bendrojo naudojimo vietoje paliktus senus automobilius. Pasitvirtino 1,1 tūkst. pranešimų, buvo pašalinta 650 transporto priemonių, o 6 automobilių savininkai nubausti. Dėl kitų automobilių dar vyksta procedūros, nei viena byla dėl automobilio konfiskavimo (griežčiausia bauda) teismo nepasiekė.

Už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas. Už pirmą kartą padarytą pažeidimą numatyta bauda siekia nuo 70 iki 140 eurų, o už antrąkart – iki 300 eurų su (arba be) automobilio konfiskavimu.

„ENTP yra pavojingų medžiagų (alyvos, filtrų), kurios kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, todėl tokie automobiliai negali būti ardomi asmenų, neturinčių tam leidimų ir licencijų bei paliekami be priežiūros kiemuose ir gatvėse“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Pagal Lietuvos teisės aktus ENTP ir jų atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Automobilių atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas ENTP priėmimo vietas.