Šalyje planuojama ir toliau išlaikyti trijų oro uostų tinklą

Antradienį Vyriausybės strateginių projektų portfelio komisijoje susisiekimo ministras Rokas Masiulis pristatė šalies oro uostų vystymo strateginio plano gaires. Pagal ją numatyta, kad Lietuvoje toliau planuojama išlaikyti trijų tarptautinių oro uostų tinklą Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Buvo sudaryta preliminari investicinė programa iki 2028 metų, į kurią įtrauktų darbų vertė sieks apie 700 mln. eurų.

Informuojama, kad Vilniuje bus baigta keleivių išvykimo terminalo rekonstrukcija, o iki 2028 metų ir atvykimo terminalo rekonstrukcija.

Kaune ketinama pastatyti naują keleivinį terminalą, kuris bus integruotas su „Rail Baltica“ geležinkelio linija, taip pat bus įrengta požeminė traukinio stotis. Kauno oro uoste planuojama plėtoti ir lėktuvų remonto bei techninės priežiūros veiklas, kurios, kaip žadama, užtikrins aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamų darbo vietų sukūrimą. Kaune bus vystoma ir krovininio oro transporto (cargo) veikla.

Tuo metu Palangoje numatoma išlaikyti ir atnaujinti esamą infrastruktūrą, rekonstruoti kilimo ir tūpimo taką.

„Infrastruktūra privalo užtikrinti šalies spartų ekonominį progresą. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai ateityje pagal poreikius galės būti plečiami moduliniu principu, užtikrinant nepertraukiamą šių oro uostų veiklą ir nesukeliant nepatogumų keleiviams ar oro linijoms”, - pranešime cituojamas R. Masiulis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad integruota transporto sistema sustiprins šalies konkurencingumą.

„Siekiame vieningos ir integruotos transporto infrastruktūros Lietuvoje vystymo, todėl oro uostų plėtros koncepcija yra derinama ir su europinės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ statyba. Iki šiol oro uostai bei „Lietuvos geležinkeliai“ neturėjo bendrų projektų. Tačiau tik integruota transporto sistema iš esmės sustiprins Lietuvos konkurencingumą regiono mastu“, - sako premjeras.

Dėl konkrečių finansavimo šaltinių, svarstant ir galimą koncesijos sutartį, bus apsispręsta lapkričio - gruodžio mėnesiais, kai bus žinomas tikslus investicijų poreikis.

Šiuo metu Lietuvos oro uostai aptarnauja gerokai didesnius keleivių srautus nei buvo numatyta. Infrastruktūros trūkumas labiausiai jaučiamas Vilniuje - dabartinis keleivių terminalas projektuotas aptarnauti 3,5 mln. keleivių, o šiemet planuojama jų priimti 4,8 mln. Palanga gali priimti 300 tūkst. keleivių - šiemet maždaug tiek ir aptarnaus, Kauno oro uoste numatyta aptarnauti 800 tūkst. keleivių, šiemet jų turėtų būti apie 960 tūkst.

ELTA