Sąlygos socialiniame būste papiktino net miesto valdžią

Kai kurie socialiniai būstai Klaipėdoje nėra pritaikyti judėjimo negalią turintiems ir neįgaliųjų vežimėliais besinaudojantiems asmenims, paaiškėjo penktadienį nuotoliniu būdu surengtame Klaipėdos miesto neįgaliųjų reikalų tarybos posėdyje.

Miesto neįgaliųjų reikalų tarybos narė Jūratė Ruškė kalbėjo, kad naujai pastatytame socialiniame būste Irklų gatvejė neįgaliesiems nepritaikytas keltuvas, be to, pastebėti nuolydžiai duše, tad bėga vanduo, o elektros jungikliai įrengti pernelyg per aukštai - neįgaliojo vežimėlyje sėdintis žmogus negali jų nei įjungti, nei išjungti.

Taip pat J. Ruškė pastebėjo, kad prasta situacija ir dėl langų – šių rankenos yra per aukštai, tad neįgaliojo vežimėlyje sėdintis žmgus tiesiog negali langų atsidaryti.

Klaipėdos miesto savivaldybės socialinių reikalų departamento direktorius Deividas Petrolevičius sakė, kad kilusias problemas galima sutvarkyti. Kai kurie trūkumai, anot jo, jau yra taisomi. Jis pažadėjo dar pasidomėti, kaip sekasi išspręsti šias problemas.

Klaipėdos miesto tarybos narys Kazys Bagdonas teigė, kad panašių skundų, kai kalbama apie tam tikroms reikmėms pritaikomas patalpas, pasigirsta ne retai. Anot jo, reikėtų svarstyti, kas yra atsakingas dėl po įrengtimo išryškėjančių trūkumų. K. Bagdonas kalbėjo, kad šiuo metu kai kurie defektai yra pataisomi Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis, tačiau reikėtų aiškintis, ar kai kurie trūkumai nėra atsiradę dėl rangovų ar projektuotojų kaltės.

Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė teigė, kad klausimų dėl patalpų, socialinių būstų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams problemų kyla ne kartą, anot jos, reikėtų numatyti tvarką, pagal kurią projektuotojai privalėtų atsižvelgti į asmenų grupės, kuriai yra projektuojamos patalpos, realius poreikius.

Šiuo metu Klaipėdoje yra naujai statomas socialinis būstas ir Rambyno gatvėje. Socialinių reikalų departamento direktorius D. Petrolevičius kalbėjo, kad į pastabas bus atsižvelgiama ir patalpos bus realiai pritaikytos neįgaliesiems, panašių nesklandumų kilti neturėtų.

Ar atleisti jūros šventėje nuo mokesčių neįgaliuosius?

Nors kol kas šalyje iki gegužės 31 dienos yra pratęstas karantinas ir neaišku, ar Vyriausybė jo nepratęs vasarą, Klaipėda ruošiasi jūros šventei. Tiesa, pasigirdo kalbos, kad gali būti, jog jūros šventė šiais metais ir nė neįvyks. Tačiau jeigu įvyks, gali būti, kad joje prekiaujantys neįgalieji bus atleisti nuo mokesčių.

Į klausimą, ar Klaipėdoje šiais metais įvyks jūros šventė, penktadienį paragino atsižvelgti Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis dalyvaudamas Klaipėdos miesto neįgaliųjų reikalų tarybos nuotoliniame posėdyje. Anot jo, tokios kalbos sklando ir jeigu Vyriausybė nutarts pratęsti karantiną, planai surengti jūros šventę gali tiesiog subliukšti.

Tuo metu Klaipėdos miesto neįgaliųjų reikalų tarybos narė Jūratė Ruškė teigė, kad klausimas dėl neįgalių asmenų prekybos apmokęstinimo kyla jau ne vienerius metus. Anot jos, net jeigu šiais metais neįvyktų jūros šventė, klausimą vis tiek reikėtų svarstyti ir priimti sprendimą dėl visų ateityje vyksiančių jūros šventės renginių.

J. Ruškė teigė, kad Klaipėdos mieste organizuojamos šventės neįgaliesiems tampa vis draugiškesnės. Pavyzdžiui, koncertų metu yra įrengiamos pakylos žmonėms su neįgalia, kad jie ir sėdėdami vežimėliuose galėtų stebėti pasirodymus. Tačiau, anot jos, ties tuo nereikėtų sustoti. Ji teigė, kad kitas žingsnis būtų priimti sprendimą neapmokęstinti neįgalių asmenų parduodamų prekių jūros šventėje.

Jūros šventę uostamiestyje organizuojančios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys teigė, kad klausimas išties yra svarstytinas, tačiau sprendimą turėtų priimti miesto valdžia.

„Prekyba jūros šventės metu yra apmokęstinta vietine rinkliava, kurią yra numačiusi Klaipėdos miestos taryba“, - paaiškino R. Žiubrys.

Jis teigė, kad šiuo metu miesto tarybos priimtose nuostatose dėl apmokęstinimo nėra numatyta jokių išimčių.

R. Žiubrys teigė, kad klausimų dėl atleidimo nuo rinkliavos jūros šventėje sulaukia ne pirmus mutus. Anot jo, tai gali būti pagrindas teikti pasiūlymus miesto tarybai.

Tačiau R. Žiubrys įspėjo, kad jeigu bus suteiktos lengvatos vienai asmenų grupei, jų gali pageidauti ir kitos.

„Jeigu visus atleisime nuo rinkliavos mokesčio, jūros šventės neteks pajamų“, - dėmesį atkreipė R. Žiubrys.

Neįgaliųjų reikalų tarybos narė J. Ruškė sakė, kad į neįgalių asmenų situaciją reikėtų pažvelgti jautriai – anot jos, tai yra asmenų grupė, kuri visuomenėje patiria atskirtį ir susiduria su gausybe kitų iššūkių. Anot jos, jeigu jie jūros šventėje būtų atleisti nuo rinkliavos, tai bent iš dalies prisidėtų prie neįgaliųjų integracijos į visuomenę.

Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė sakė, kad miesto taryba galėtų į šį klausimą pažvelgti plačiau – galbūt pavyktų numatyti galimybę neįgaliuosius atleisti nuo rinkliavos visus metus ne tik jūros šventėje, bet ir kituose renginiuose.

„Galbūt visus metus būtų galima rasti galimybę, kad šių žmonių darbai būtų prieinami“, - sakė N. Puteikienė.

Tuo metu miesto neįgaliųjų reikalų tarybos narė Sigita Kurmelienė kalbėjo, kad reikėtų pagalvoti ir apie galimybę jūros šventėje numatyti ir atskirą erdvę neįgaliems žmonėms.

Miesto tarybos narys Kazys Bagdonas sakė, kad šį klausimą reikėtų svarstyti numatant tam tikras patalpas, kurias būtų galima suteikti neįgaliesiems, kad čia jie dirbinius galėtų gaminti ir prekiauti visus metus. Anot jo, realizuoti dirbinius būtų galima masinių švenčių metu ir prekybos centruose.

O surinkti pinigai, teigė K. Bagdonas, gali būti panaudoti kilniems tikslams.

Klaipėdos miesto neįgaliųjų reikalų tarybos narė J. Ruškė sakė, kad dėl šių klausimų bus kreipiamasi į miesto Tarybą.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.