„Situacija yra sudėtinga. Kita vertus, man nepriimtina pastangos, kurios regimos pastaruoju metu – tiesiog sukelti tam tikrą isteriją visuomenėje arba sukelti tokią baimę, kad praktiškai paralyžiuojami žmonių darbai, žmonių gyvenimas. Tai nėra prasminga. Grėsmės niekur nedingo, tą mes pripažįstame. Tačiau turime dirbti, susitelkę reaguoti į reiškinius ir procesus normaliai, adekvačiai“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams sakė
G. Nausėda.
„Ir, svarbiausia, reaguoti ne kažkokiais apokaliptiniais pareiškimais, o tiesiog priimant tuos sprendimus, kurie yra būtini priimti“, – teigė jis, nurodydamas, jog su parlamento vadovybe ir aptarė priemones, kurių reikėtų imtis, siekiant stiprinti šalies saugumą.
„Esame pasirengę ginti savo teritoriją kartu su Lenkija“
Kilus diskusijoms dėl to, ar karo atveju Lenkijos kariuomenė ateitų į pagalbą Lietuvai, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog šalys yra pasirengusios gintis nuo galimo priešo kartu. Šalies vadovas pažymi – šiuo tikslu rengiamos ir karinės pratybos.
„Mes ne tik kalbamės, bet ir realiai organizuojame pratybas, kurios yra skirtos bendriems tikslams įgyvendinti“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Ir rytoj vykstu į bendras pratybas, NATO pratybas, kurios vyks Šiaurės Lenkijoje, į kurias mane pakvietė atvykti Lenkijos Respublikos prezidentas Andrzejus Duda. Balandžio mėnesio pabaigoje yra numatytos dvišalės pratybos, skirtos būtent Suvalkų koridoriaus gynimui“, – dėstė jis.
„Būtent visos šitos pratybos ir yra skirtos tam, kad mes veiktume bendrai, veiktume kartu“, – pridūrė prezidentas.
Apskritai, pažymėjo G. Nausėda, svarstymai, kad karo atveju lenkai ir lietuviai gintų tik savo šalių teritorijas, prieštarauja kolektyvinės gynybos saugumo principams.
„Tai kam mes visa tai darome, jeigu to scenarijaus „X“ atveju kiekvienas stovėsime savo sienos pusėje ir ginsime tik savo teritoriją? Tai yra visiškai priešinga NATO, kaip kolektyvinės saugumo sistemos, logikai. Visiškai priešinga visiems gynybos planams, kuriuos mes neseniai patvirtinome ir dabar stumiame link įgyvendinamumo. Visiškai priešinga tam bendram mūsų kariuomenės vadų Oršos planui“, – aiškino jis.
Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.
„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Šie pasisakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į
NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus.
Visgi, pats G. Nausėda teigė, jog dėl teisinių aspektų geriausiai situaciją pakomentuotų patys Lenkijos lyderiai.
„Dėl Lenkijos Respublikos teisinės padėties ir status quo komentavimo, manau, būtų tikslingiausia paklausti pačių Lenkijos Respublikos vadovų. Mano įsitikinimu, mes tikrai esame pasirengę ginti savo teritoriją kartu“, – apibendrino jis.
etaplius TV
0
