Šalies gydymo įstaigos ima teikti vis daugiau paslaugų

Šalies gydymo įstaigos ima teikti vis daugiau paslaugų – liepą šeštadaliu padaugėjo fizinių apsilankymų pas šeimos gydytoją, dienos stacionaro paslaugų padaugėjo per 70 proc., rodo Valstybinės ligonių kasos duomenys.

Per Vyriausybės pasitarimą trečiadienį pristatyta liepos statistika rodo, kad per mėnesį šeimos gydytojai sulaukė 548 tūkst. tiesioginių pacientų vizitų (birželį – 466 tūkst.), tuo metu nuotolinių konsultacijų pas šeimos gydytoją sumažėjo trečdaliu, t. y. nuo 566 tūkst. birželį iki 387 tūkst. liepą.

Taip pat 40 proc. išaugo dienos chirurgijos paslaugos.

Vertinant specializuotų ambulatorinių paslaugų skaičių, specialistų konsultacijų padaugėjo 36 proc., stebėjimo paslaugų – 13,4 proc., skubiosios medicinos pagalbos – 10 proc., ambulatorinės chirurgijos – beveik 30 procentų. Pavyzdžiui, per liepą gyvai suteikta 497 tūkst. specialistų konsultacijų, nuotoliniu būdu – 32 tūkst. konsultacijų. Birželį atitinkamai 318 tūkst. ir 47,5 tūkstančio.Specializuotų stacionaro paslaugų per liepą iš viso padaugėjo penktadaliu: respublikinio lygmens ligoninėse – 22,7 proc., rajono – 20,7 procento. Prasčiausiai pagal šį rodiklį atrodė regiono lygmens ligoninės, kur stacionaro paslaugų daugėjo 7,8 procento. 

Liepą, palyginti su birželiu, gydymo įstaigose atlikta daugiau brangių tyrimų. Pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos tyrimų padaugėjo 16,5 proc., magnetinio rezonanso – 7 procento.

Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad nepaisant atnaujinamų paslaugų, nerimą kelią pacientų skundai, jog po karantino tapo sudėtinga prisiskambinti į poliklinikų registratūras.

„Todėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu gydymo įstaigos įpareigotos tobulinti pacientų skambučių srautų valdymą ir įdiegti technines priemones. Jeigu prisiskambinti nepavyktų, turi būti užtikrintas grįžtamasis ryšys – pacientui turi būti perskambinta“, – teigia ministerija.

Premjeras: nenorime, kad įstaigos užsidarytų

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, ligoninėse ir poliklinikose matyti „akivaizdus pokytis“, tačiau kai kurios gydymo įstaigos bendrame kontekste dar atrodo prastai.

„Kai kurios gydymo įstaigos susiduria su ta pačia problema – atnaujinimo procentas jose yra arba labai menkas arba nepasiekia sveikatos apsaugos ministro nustatytų rodiklių. Dėl to šiandien pasitarime pristačius šitą informaciją buvo suformuluotas pavedimas, kad ministerija kviestųsi steigėją – savivaldybės merą, administracijos atstovus, gydymo įstaigų vadovus, kad jie pateiktų konkretų planą per artimiausią mėnesį, kaip jie vis dėlto sugebės tų rodiklių pasiekti ir kokios priežastys lėmė, kad tų rodiklių nebuvo pasiekta“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio teigė premjeras.

Jo nuomone, tai nutiko gyventojams pasirinkus kitas gydymo įstaigas, kurios teikia kokybiškesnes paslaugas arba personalas nusprendė nebevažinėti į regionus ir taip „apnuogino vaizdą, kad įstaigos tiesiog neturi personalo“.

„Nenorime, kad jos tiesiog būtų priverstos užsidaryti. Dėl to ir kalbame apie tolesnį planą, kaip jos įsivaizduoja savo tolesnę veiklą, kuo reikėtų pagelbėti iš centrinės valdžios, kad būtų priimti racionalūs sprendimai“, – pridūrė premjeras.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikino, kad atkurti paslaugų nepavyko daugiausiai rajoninėms gydymo įstaigoms, ypač stacionarinių paslaugų, ir tai, anot jo, yra ne koronaviruso pandemijos klausimas, o „sisteminės problemos“.

„Yra tokių įstaigų, kurioms labai nedaug pritrūko, prie tų nustatytų verčių, procentų – tikrai nėra didelių abejonių, kad jie kitą mėnesį pasieks tuos rodiklius ir nebus bėdos. Bet jei stacionarinių paslaugų buvo suteikta tik 30–40 proc. to, kas buvo anksčiau teikiama, sunku tikėtis, kad staiga dėl kažkokių priežasčių ims ir atsinaujins. Matyt, turėsime su steigėjais kalbėti, ką jie darys“, – tvirtino ministras.

Jo nuomone, apmokėjimas įstaigoms pagal vienos dvyliktosios formulę, jei ši teikia tik, pavyzdžiui, trečdalį ankstesnių paslaugų, „nėra labai sąžininga“ kitų įstaigų atžvilgiu, nes kai kuriose paslaugų išaugo ir 200 procentų.

BNS