Šalies BVP augimas artimiausius trejus metus lėtės 0,2 proc.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2025-2027 m. metų laikotarpiu lėtės 0,2 proc. punkto, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Anot centrinio banko prognozių, tam įtakos turės Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) taikomi muitai bei geopolitinis neapibrėžtumas.

„JAV muitai Lietuvos ekonomikos augimui turės pakankamai ribotą įtaką. Šalies ekonomika, net esant didesnio neapibrėžtumo sąlygoms kilo ir atkakliai kyla – nedaug atsilieka nuo ilgalaikės augimo tendencijos. (...) Dabartinėmis aplinkybėmis, šalies BVP augimas per trejus metus būtų 0,2 proc. lėtesnis“, – makroekonomikos apžvalgoje ketvirtadienį teigė G. Šimkus.

„Jei liepos mėnesį JAV muitų tarifai ES būtų padidinti iki žadamų 20 proc., poveikis Lietuvos ekonomikai būtų didesnis ir BVP augimas mažėtų 0,4 proc.” – tikino jis.

Naujausiomis LB prognozėmis, Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,8 proc. – 0,1 proc. punkto mažiau, nei prognozuota kovą. Tuo metu kitais metais numatomas toks pat – 2,8 proc. – augimas, 2027 m. jis šoktels iki 2,9 proc.

Tiesa, nepaisant didėjančių muitų tarifų į JAV siunčiamoms prekėms, prognozuojama, jog Lietuvos eksportas, kaip ir pernai, artimoje ateityje toliau augs, tačiau bus gerokai mažesnis nei pasaulio rinkose vyraujant stabilumui.

„Eksportas prognozuojamu laikotarpiu turėtų didėti beveik dvigubai lėčiau nei pastarąjį dešimtmetį, tam didžiausią įtaką darys geopolitinė situacija, neapibrėžtumas ir įvesti prekybos muitai – jie lems mažesnę Lietuvoje gaminamų prekių ir paslaugų paklausą“, – rašoma LB pranešime.

Anot centrinio banko, svarbiu augimo varikliu tampa aukštos pridėtinės vertės gamyba bei informacijos ir ryšių technologijų paslaugos – jos sukuria beveik 6 proc. šalies BVP ir eksportuoja daugiau nei 3 proc. BVP, o vis didesnis vaidmuo tenka moderniosios chemijos, optikos ir kompiuterių gamintojams.

Didės investicijos

Prognozuojama, kad, pernai sumenkusios šiek tiek daugiau kaip 1 proc., šiemet investicijos atsigaus ir padidės 6,9 proc. – jas ir toliau skatina nemenki lėšų iš ES paramos fondų srautai, švelnėjanti euro zonos pinigų politika. 

2026 m. investicijos turėtų augti 5,2, o 2027 m. – 3,5 proc.

Anot LB, namų ūkiai taip pat turės nemenkų galimybių didinti vartojimą dėl jau netrumpą laiką gana sparčiai didėjančios perkamosios galios ir geros finansinės padėties. Prognozuojama, kad privatusis vartojimas 2025 m. augs 3,8 proc., o 2026 ir 2027 m. – atitinkamai po 4 ir 3,7 proc.

Padėtis darbo rinkoje tebėra gana stabili, nedaug keičiasi nedarbo lygis, tačiau, pasak centrinio banko, jis yra didesnis nei prieš prasidedant vangesnės ekonominės raidos laikotarpiui 2022 m. Prognozuojama, kad, pernai padidėjęs iki 7,1 proc., šiemet nedarbo lygis sumenks iki 6,7 proc., o vėlesniais metais toliau iš lėto mažės.

Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis, pernai išaugęs 10,4 proc., 2025 m. pakils 8,7 proc., o 2026 m. jo augimas sulėtės iki 8,3 proc., 2027 m. – iki 7,7 proc. Nepaisant prognozuojamo lėtesnio darbo užmokesčio augimo, jis ir toliau bus spartesnis, nei buvo prieš prasidedant pastarųjų metų sukrėtimams.

LB teigimu, vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų sudaryti 3,3 proc., o jau kitąmet vėl pasiekti įprastą lygį, būdingą Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai. Numatoma, kad 2026 m. infliacija sudarys 2,5 proc., o 2027 m. – 2,6 proc.