Šalia Marijampolės veikiantys Vaiko tėviškės namai bando reformuotis

Retokai mus pasiekia gerų žinių apie Vaiko tėviškės namus netoli Marijampolės esančiame Avikilų kaime. Dažniausiai tai būna žinutės apie pabėgusius paauglius. Dar kartais išgirstame, kad prieš didžiąsias metų šventes be tėvų globos likusius vaikus dovanomis ar labdara pradžiugina pavieniai aukotojai ar organizacijos.

Išgyvena sunkmetį

Anksčiau dvylika metų O. Šteinienė Vaiko tėviškės namuose dirbo socialine pedagoge. Įstaigos steigėjų pasiūlymas tapti direktore ir pakeisti pensijon išėjusį ilgametį direktorių Vytautą Šulinską buvo netikėtas, moteris prisipažįsta neturėjusi aiškios vizijos, kaip įstaigą prikelti iš finansinės duobės.

Dar 2015 m. šalyje buvo pradėti naikinti didieji instituciniai vaikų globos namai. Vėliau buvo suplanuota šią pertvarką užbaigti iki 2020 m. ir visiškai atsisakyti institucinės globos įstaigų, pereinant prie globos šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams.

„Šiandien mūsų įstaiga išgyvena sunkmetį. Gyvename iš to, ką turime, ir stengiamės kažkaip išgyventi. Nuo tada, kai dėl pertvarkos pas mus ėmė mažėti vaikų skaičius, teko atsisakyti kai kurių darbuotojų. Tie sunkumai prasidėjo dar man nesant vadove, bet šiandien mano tikslas – rasti išeitį. Dabartiniai mūsų finansavimo šaltiniai – savivaldybių mokestis už globos paslaugas, valstybės globos išmoka vaikui ir vienintelių mūsų rėmėjų iš Vokietijos skiriamos lėšos“, – pasakojo direktorė.

Sumažėjo vaikų

Daugelis Vaiko tėviškės namų pastatų šiandien stovi tušti, nes įstaigoje teliko 13 vaikų. Pagal visoje šalyje galiojančius reikalavimus vienoje teritorijoje gali gyventi ne daugiau nei 8 vaikai – viena šeimyna. Vaiko tėviškės namai turi sąlygas sukurti dvi tokias šeimynas, taigi gali priimti iki 16 vaikų, todėl teko daliai vaikų surasti kitus globėjus, globėjų šeimas ar bendruomeninius globos namus, o kai kurie vaikai tiesiog užaugo, sulaukė pilnametystės ir iškeliavo.

Taip pat šalies savivaldybės nebesiunčia vaikų ilgalaikei globai, nes Avikiluose esanti įstaiga gali priimi tik trumpalaikei globai – trims mėnesiams.

Dėl apriboto vaikų skaičiaus sumažėjus finansavimui, dideliu iššūkiu tapo turimos infrastruktūros išlaikymas. Taip pat sunki finansinė padėtis ir dėl to, kad darbuotojų išlaikyti pagal reikalavimus tenka nemažą skaičių: jų turi būti beveik tiek pat, kiek ir vaikų.

Planuose – steigti bendruomeninius globos namus

„Mes, kaip instituciniai globos namai, esame sudėtingesnėje padėtyje, nes valstybės finansavimas už paslaugą mums skiriamas mažesnis. Pertvarkos prioritetas – vaiko globa šeimose, šeimynose ir bendruomeniniuose namuose, todėl tos globos formos yra geriau finansuojamos. Taigi mums reikia ieškoti kitokio finansavimo ar gal ir papildomų rėmėjų“, – sakė direktorė.

Ji turi planą teikti ministerijai prašymą, kad gautų naują licenciją steigti bendruomeninius globos namus. O kad nameliai nestovėtų tušti, galvojama apie galimybę teikti kitas socialines paslaugas, galbūt senelių globos ar įkurti grupinio gyvenimo namus neįgaliesiems arba savarankiško gyvenimo namus. „Kad išgyventume, visokių minčių turime, bet pirmiausia reorganizuosime įstaigą į bendruomeninius globos namus, kad galėtume priimti vaikus ilgalaikei globai. Norime išlaikyti tą vaikų skaičių, kiek leidžiama, kaip ir buvo sumanęs šių namų įkūrėjas monsinjoras Vytautas Kazlauskas. Minčių pokyčiams turime daug, bet realių planų kol kas dar nelabai“, – atviravo direktorė.

Gyvena paaugliai

Avikilų vaiko tėviškės namuose visi šiuo metu gyvenantys vaikai yra paaugliško amžiaus, jauniausiems iš jų 14 metų, o vienas yra 18-metis: kadangi jis tęsia mokslus, dar gali likti gyventi globos įstaigoje.

Direktorė dėkinga vaikams už tai, kad supratingai laikosi karantino reikalavimų, kad stengiasi, nors galbūt ne visi, mokytis nuotoliniu būdu. „Nuotolinis mokymasis veikia gerai, parūpinome visiems kompiuterius – kai kuriuos mes patys, kitus – jų ugdymo įstaigos. Aišku, mums patiems visus aprūpinti būtų buvę sudėtinga. Nors paaugliai nelabai nori mokytis, juos sunkiau sukontroliuoti, bet iš esmės situacija gera, visi vaikai stengiasi, kiek gali, nors mokytis nuotoliniu nelengva, kaip ir visiems šiuo metu. Kai kurių vaikų pasiekimai galėtų būti ir geresni, bet yra ir tokių, kurie iš namų ėmė mokytis geriau, savotiškai atsiskleidė. Tai ypač džiugina“, – sakė O. Šteinienė.

Savavališkų pasišalinimų būna

Direktorė neneigė ir pabėgimo problemos, kuri vadinama savavališku pasišalinimu. Visgi ne kiekvienu atveju vaikai nesugrįžta į globos namus dėl to, kad jiems čia negerai. Jų toks amžius, kad norisi pabūti su draugais, pasilinksminti, o tvarka tokia, kad iki 22 val. būtina sugrįžti.

„Šiandien tik viena mūsų 15-metė turi tokią problemą, daug su ja dėl to kalbamės, bet laikas nuo laiko ji vis pasišalina. Tai nereiškia, kad pranešame policijai kaskart, kai pavėluoja pareiti iki 22 val. Tik tada, jei negrįžta nakvoti, išsijungia telefoną, neatsiliepia, nepasisako, kur yra. O jei vaikas bendrauja, pasisako, kodėl vėluoja, sutinka parvažiuoti, kai mes iškviečiame jam taksi ir sudarome galimybę grįžti, tada niekas paieškos neskelbia“, – pasakojo įstaigos vadovė.

Su paaugliais nelengva, būna, kad netyčia užsimiršta kompanijoje. Direktorė džiaugiasi, kad visi kiti vaikai laikosi tvarkos ir elgesio taisyklių, džiaugiasi gerais jų pokyčiais.

Pagalbos vaikui specialistų globos namai neturi jau keleri metai. Be socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, dar yra užimtumo specialistas. O jei atsiranda poreikis, pavyzdžiui, kad ir psichologo paslaugų – kreipiamasi į Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrą, į mokyklų psichologus arba privačiai dirbančius specialistus. Su specialistais per projektines veiklas padeda ir Marijampolės socialinės pagalbos centras.

Pernai šventės buvo dosnesnės

Kalėdas ir Naujuosius globos namų gyventojai visi sutiko įstaigoje. Dovanų ir labdaros šventėms šįkart nebuvo gausu. Po dovanėlę visiems paruošė rėmėjai iš Vokietijos ir keli pavieniai žmonės atvežė abiem šeimynoms po kilogramą saldainių. Didesnės labdaros nesulaukta, direktorė svarsto, kad galbūt dėl karantino, nes nebuvo galimybės atvykti aplankyti vaikų. Visgi ji dėkinga visiems, paremiantiems ne tik per šventes, mat yra žmonių, kurie aukoja, kiek išgali, ir į globos namų sąskaitą. O prisimindama 2019 metų šventes sakė, kad dovanų vaikai gavo daugiau. Jų atvežė Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras, ne tuščiomis aplankė šratasvydžio asociacijos „Sūduvos vilkai“ iš Kalvarijos savivaldybės atstovai, buvo kitų rėmėjų.