Salė jau atidaryta, tačiau kitų erdvių modernizacija tęsiasi

Prieš savaitę duris atvėrė atnaujinta Pasvalio kultūros centro didžioji salė. Iškilmės prasidėjo taip pat atnaujintame vestibiulyje, kur rekonstrukcijos darbus atlikusios UAB „Svalex“ darbų vykdytojas Šarūnas Ulianskas direktoriui Robertui Lavickui įteikė simbolinį įkurtuvių raktą. Savo ruožtu Kultūros centro vadovas atsidėkojo padovanodamas baltą statybininko šalmą.

„Kiekvienas esame tarytum mozaikos akmenėlis, iš kurių susidėlioja visas paveikslas, kuriame – kūrybingi žmonės, galintys šokti, dainuoti, groti, vaidinti. O svarbiausia – tai laisvi žmonės, galintys laisvai ir nepriklausomai reikšti savo mintis“, – iš scenos į susirinkusiuosius kreipėsi šventinio renginio vedėjos režisierės Asta Simonaitė ir Ramunė Uždavinienė. Žiūrovai ekrane išvydo maždaug dešimties minučių trukmės filmuotą siužetą, praskleidusį meno mėgėjų kolektyvų, atlikėjų kūrybinę virtuvę – repeticijas, kūrybinius ginčus ir kt. Priminta, kiek prakaito tenka išlieti, kol gimsta nugludintos, sustyguotos koncertinės programos. Jų fragmentus per iškilmes išvydę pasvaliečiai ir svečiai dar kartą turėjo progos įsitikinti dideliu Kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų bei atlikėjų kūrybiniu potencialu. 

Įkurtuvių proga neįmanoma išvengti sveikinimų ir palinkėjimų. Jie, kaip iš gausybės rago liejosi praėjusio šeštadienio popietę – prasidėjo didžiosios salės scenoje ir baigėsi baltojoje salėje. 

Sveikinimo žodį tarė Seimo narys Antanas Matulas, meras Gintautas Gegužinskas, Pasvalio bažnyčios klebonas, dekanas Henrikas Kalpokas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir daugelis kitų svečių. 

Nurimus įkurtuvių šurmuliui, šią savaitę susitikome su Kultūros centro direktoriumi R. Lavicku. Pašnekovas ne tik detaliai pristatė atnaujintą didžiąją salę, bet ir parodė, kokius renovacijos darbus toliau tęsia „Svalex“ darbininkai. 

Gerai visiems žinomas posakis, kad teatras prasideda nuo rūbinės, tad ir ekskursiją pradėjome nuo jos. Atnaujintoje Kultūros centro rūbinėje paltams, apsiaustams sukabinti yra 416 vietų, dešimčia vietų daugiau nei talpina žiūrovų salė (406). Kultūros centro fojė, kaip ir kitose atnaujintose erdvėse, puikiai dera naujos ir senos interjero detalės, kurios yra tapusios išskirtinumą pabrėžiančiais simboliais. Fojė sieną puošia ta pati keramikos kompozicija. „Tariamės su Nerute Čiukšiene dėl jos atnaujinimo“ , – sakė R. Lavickas. Nepakeistas lubų dizainas, išskyrus apšvietimą. Kabo tas pats didžiulis veidrodis jau kiek pablukusiais rėmais, kuriuos planuojama atnaujinti. „Numatę pakeisti ir pagrindinio įėjimo duris“, – kalbėjo direktorius. 

Kaip jau minėjome, jaukioje modernioje salėje – 406 vietos, 17 eilių. Sovietinių laikų girgždančias kėdes pakeitė modernios konferencinės. „Tokios kėdės yra Klaipėdos žvejų rūmuose ir jos man patiko“, – paaiškino R. Lavickas. Tris vidurines kėdžių eiles, esant reikalui, galima patraukti į šoną. Taip atsirastų erdvės į salę su vežimėliais atvažiavusiems neįgaliesiems. Norint patekti į užkulisius, nebereikia eiti per salę – iš fojė padarytos atskiros durys. Žiūrovams, norintiems patekti į kitą salės pusę, nebereikės grūstis pro sceną ir per eiles – iš fojė padarytas apėjimas. Salės šonuose nebėra laiptelių, tad eiti tapo kur kas saugiau. O kad netilpusiems į vietas būtų patogiau stovėti, prie sienų įrengti turėklai. 

Salės atidarymo metu žiūrovai įsitikino, kad iš scenos sklinda ausiai malonus, švarus garsas. Pašnekovas paaiškino, kad akustiką pagerino specialios skylėtos aliumininės lubos, o sienas dengusias keramines plyteles, kurios buvo pradėjusios trupėti, pakeitė vadinamojo akustinio medžio plokštės. Scena pailgėjo maždaug per keliasdešimt centimetrų. Joje nebėra teatrinės duobės, kurios per visą Kultūros centro istoriją nuo 1984 m. rudens prireikė tik keletą kartų. „Pakeisti kulisai, scenos mechanizmai, pakabintos naujos užuolaidos, kaitrinės lempos pakeistos LED apšvietimu, įrengti nauji teatriniai prožektoriai, žemo dažnio garso kolonėlės paslėptos po scena. Tačiau ateityje visa garso sistema dar keisis“, – vardino pokyčius direktorius R. Lavickas. 

Tad didžiojoje Kultūros centro salėje iš esmės pakeista viskas, pradedant elektros instaliacijomis, vėdinimo sistemomis, baigiant garso iš šviesos operatoriams skirtomis patalpomis. 

Kultūros centro modernizavimo darbai tęsiasi toliau. Antrajame aukšte atnaujinamos rekvizitų, choreografijos studijos patalpos. Kitoje nedidelėje erdvėje po remonto įsikurs monoteatro studija. Praplėstos erdvės į Biržų gatvės pusę. Kur anksčiau būdavo balandžių „susirinkimų“ vieta, įsikurs repeticijų studija. Numatyta vieta konferencijoms, pasitarimams ir nedidelė virtuvėlė.

Direktorius minėjo, kad vadinamojo „prezidiumo“ kambario, kur yra didelis apvalus stalas, interjero neplanuojama keisti. Atgimimo laikais šiame kambaryje posėdžiaudavo Sąjūdžio rajono taryba, per 1993 m. prezidento rinkimų kampaniją organizuota kandidato į šalies vadovus Stasio Lozoraičio spaudos konferencija. Ilgą laiką „prezidiumo“ kambarys buvo tapęs Centro sąjungos Pasvalio skyriaus susirinkimų vieta, kuriuose ne kartą lankėsi šios partijos lyderis, šviesaus atminimo Kovo 11-osios akto signataras Romualdas Ozolas. Jau kuris laikas „prezidiumo“ kambaryje repetuoja Prano Dapšausko vadovaujamas orkestras „Parnauji“. R. Lavickas užsiminė, kad ateityje jame planuojama įrengti Kultūros centro istorijos ekspoziciją. 

Jei nebus finansinių trukdžių, projektas „Pasvalio kultūros centro infrastruktūros modernizavimas“ turėtų būti baigtas šiemet. 

Na, o į atnaujintą Kultūros centro didžiąją salę šį pavasarį bus pakviesti teatro mūzos Melpomenės gerbėjai, planuojamas romansų vakaras, sugrįš šokių festivalis „Mes galim“. Balandžio 29 d. atnaujintoje salėje koncertuos Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.