Šalčininkuose – 28-asis folkloro festivalis „Daina prie Šalčios“ – tradicijų, pasididžiavimo ir muzikos šventė

Šalčininkai jau 28-ąjį kartą nuskambėjo dainomis, šokiais ir gyva tradicija. Sekmadienį, gegužės 18 d., miesto parke vyko folkloro festivalis „Daina prie Šalčios“. Šis renginys tapo neatsiejama Šalčininkų rajono kultūrinio gyvenimo dalimi, pritraukusia ir vietinius gyventojus, ir svečius, norinčius pajusti vietinės tapatybės pulsą.

Kaip ir dera giliai įsišaknijusiai šventei, festivalis prasidėjo iškilmingomis šv. Mišiomis, per kurias melstasi už dalyvius ir sėkmingą renginio eigą. Pakiliai nusiteikę organizatoriai ir žiūrovai persikėlė į meninę dalį – tikrą šventę akims ir ausims.

Sveikinimo žodį tarė Šalčininkų rajono meras ir Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus pirmininkas Zdzislav Palevič, pabrėždamas festivalio svarbą Lietuvos lenkų tapatybei.

„Šiandien scenoje pamatysime daugiau negu 700 dalyvių, 20 meno kolektyvų. Norėčiau padėkoti atlikėjams ir organizatoriams už dalyvavimą ir įsipareigojimą. Tai ne tik renginys, tai mūsų pareiga – puoselėti tai, kas per amžius kūrė mus kaip bendruomenę. Jokia tauta negali egzistuoti, jeigu ji nesupras, jog jo šiandieninė egzistencija kyla iš praeities. Kiekviena daina, kiekvienas šokis, kiekvienas liaudies drabužis – tai ne tik kultūros elementas, tai gyvas pasakojimas apie mūsų istoriją, mūsų protėvius, apie tai, kas esame. Globalizacijos ir tautinės tapatybės nykimo laikais mes čia, Šalčininkuose, rodome, kad lenkų kultūra Lietuvoje ne tik išliko, tačiau gerai laikosi ir žydi. Tokie festivaliai – tai mūsų bendra šventė, o kartu ir manifestas, jog prisimename, iš kur esame kilę, ir kokiu keliu einame“, – kalbėjo Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič.

Renginyje taip pat dalyvavo Europos Parlamento narys Waldemar Tomaszewski, LR Seimo narys Jaroslav Narkevič, Lenkijos respublikos ambasados Vilniuje Generalinis Konsulas Dariusz Wiśniewski.

„Džiaugiuosi, kad festivalis „Daina prie Šalčios“ pritraukia tokį gausų atlikėjų ir žiūrovų būrį. Tai įrodymas, jog mūsų kultūra turi gilią prasmę ir vis dar gyva žmonių širdyse. Tradicijų šventė stiprina mūsų tapatybę ir teikia viltį“, – teigė europarlamentaras Waldemar Tomaszewski, prisiminęs pirmuosius tokių festivalių Vilniaus krašte organizatorius – Janą Gabrielių Mincevičių ir Sofiją Griaznovą.

Tądien scena priklausė geriausiems. Festivalio šeimininkai – „Solczanka“ ir „Solczanie“ – pasirodė su didžiule elegancija. Jų dainos skambėjo lyg Šalčios aidas – autentiškai, galingai ir iš širdies. „Ejszyszczanie“ ir „Kwiaty Polskie“ iš Eišiškių parodė, kad folkloras – tai ne tik tradicija, bet ir stichija. Jų pasirodymai buvo kupini žavesio ir spalvų, energingi šokiai ir liaudies dainos užbūrė publiką.

Jašiūnų „Gromada“ šoko ir dainavo su polėkiu ir aistra. Kolektyvo repertuaras buvo tarsi muzikinė kelionė po Vilniaus krašto kampelius. Labiau patyrę jų kolegos – ansamblis „Znad Mereczanki“ – sužavėjo gražiais kostiumais ir subtilia choreografija, o melodijos tekėjo lyg Merkio vanduo – tyras ir gyvas. „Turgielanka“ – čia tradicija kalbėjo pati už save. Repertuaras buvo persmelktas vietiniu koloritu, atliktas su pasididžiavimu ir meile.

Lopšelio-darželio „Pasaka“ mažyliai buvo jauniausi festivalio atlikėjai ir savo pasirodymu sužavėjo publiką. Jie drąsiai sudrebino sceną pristatę savo šokius ir daineles, už tai jie sulaukė gausių ovacijų. Savo ruožtu jaunimas iš grupės „Smile“ parodė šiuolaikišką požiūrį į tradiciją – jų choreografijoje susiliejo liaudies elementai su šiuolaikinio ritmo energija.

Antroji festivalio dalis, pavadinta „Skambėk, lietuviška liaudies daina“, buvo skirta lietuvių folklorui. Lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vaikai sužavėjo žiūrovus nuoširdumu – scenoje ir šalia jos buvo linksma ir energinga. Lietuvos Tūkstantmečio gimnazijos mokiniai pasirodė su repertuaru, kupinu pasididžiavimo ir pagarbos lietuvių tradicijai, o Stanislavo Moniuškos menų mokyklos chorai, orkestrai ir šokėjai demonstravo tikrą meistriškumą, jungdami meną su ugdymu. Jų draugai iš Eišiškių ir Jašiūnų muzikos mokyklų papildė programą profesionaliais muzikiniais pasirodymais.

Programos kulminacija tapo liaudies šokių ansamblio „Perła“ koncertas – tobula technika, išraiškinga choreografija ir publikos ovacijos kalbėjo pačios už save. Galiausiai sceną perėmė „Art of Music“ muzikantai, parodę, kad folkloras gali skambėti naujai ir šiuolaikiškai, neprarasdamas savo esmės.

Festivalis „Daina prie Šalčios“ dar kartą įrodė – liaudies kultūra nedulka muziejuje. Ji šoka, dainuoja, jaudina ir jungia kartas. Taip atrodė 28-asis festivalio laida – nekantriai laukiama kitos.