Šalčininkų rajono gyventoja S. Gotoveckaja apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu

Penki vaikai, 10 anūkų, 12 proanūkių – tai Stanislavos Gotoveckajos, gyvenančios Mantviliškių kaime (Kalesninkų sen.) stiprybė ir turtas. Jos kandidatūrą Šalčininkų rajono savivaldybė pateikė Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kasmet teikiamiems apdovanojimams už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai, už atsakingumą, pasiaukojimą bei įkvepiantį pavyzdį bendruomenei.

Gegužės 2 d. Ji kartu su dviem sūnumis Gžegožu ir Krzysztofu atvyko į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą ir iš šalies vadovo rankų atsiėmė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.

Stanislava Gotoveckaja gimė 1940 m. Kudelionių kaime (Kalesninkų sen.) ir užaugo gausioje šešių vaikų šeimoje. Mokėsi Eišiškių mokykloje ir baigė keturias klases. Mūsų laikais tai atrodo labai nedaug, tačiau tai nesutrukdė jai dirbti kolūkio buhaltere.

1955 m. ji susipažino su savo būsimu vyru Benediktu Vaclavu Gotoveckiu. 1954 m. jiedu davė santuokos įžadus Eišiškių bažnyčioje, o civilinę santuoką jaunieji užregistravo tuometiniame Eišiškių civilinės metrikacijos skyriuje. 1961 m. jaunoje šeimoje gimė pirmagimis – sūnus Stanislav. Taip prasidėjo ponios Stanislavos kelionė į motinystę.

 1965 m. gimė Gžegož, 1967 m. – Vitold, 1970 m. – Ivan ir 1974 m. – Krzysztof. Auginti penkis sūnus buvo nelengva, tačiau šį iššūkį jauna mama priėmė labai atsakingai. Kalesninkų seniūnijos specialistų teigimu, moteris per savo pavyzdį mokė vaikus sąžiningumo ir darbštumo, visi sėkmingai baigė ne tik vidurinę mokyklą, bet ir įgijo aukštesnįjį išsilavinimą, kuris leido jiems dirbti ir būti naudingiems. Visi nuėjo gražiais gyvenimo takais, brangina šeimos vertybes ir tradicijas, puoselėja mamos meilę ir dirba mėgstamą darbą. Užaugę ir sukūrę šeimas vaikai kiek išsibarstė, tačiau visai netoli nuo mamos: du sūnus Vilniaus rajone, Papiškių kaime, du Mantviliškėse ir vienas Aklės kaime. Tačiau per visas šeimos šventes jie skuba į Mantviliškes, pas mamą, ten, kur kvepia vaikyste.

Deja, ponios Stanislavos gyvenimo kelyje be didžiulių džiaugsmų buvo ir skaudžių netekčių. 1996 m. ji neteko savo vyro, su kuriuo kartu augino vaikus ir įkvėpė jiems drąsos. Prieš metus ji neteko ir vyriausiojo sūnaus Stanislavo.

„Mūsų mama – tai nepaprasto tikėjimo ir atsidavimo moteris. Savo tėvų namuose ji išmoko pasitikėti Dievu kiekvienoje situacijoje – to mokė ir mus. Visą gyvenimą ji buvo ir yra pasiaukojimo, meilės ir tylios tarnystės pavyzdys. Pirmiausia, Dievui, o po to – šeimai. Prezidento apdovanojimas – tai jos kasdienio darbo įvertinimas. Tai darbas, kuris nematomas plika akimi, tačiau turintis didžiulę vertę. Didžiuojamės, kad esame jos vaikai. Todėl esame dėkingi Šalčininkų rajono savivaldybei už mūsų mamos kandidatūros teikimą šalies vadovo apdovanojimams,“ – sako jauniausias sūnus Krzysztof Gotowiecki.

Kalesninkų seniūnijoje ponia Stanislava ir jos šeima žinoma kaip darni, darbšti, palaikanti gerus ryšius su giminėmis ir kaimynais. Šeima yra neabejinga svetimų žmonių bėdoms ir visada aukoja ir paremia žmones, prašančius pagalbos. Nuo 2000 metų iki šių dienų ponia Stanislava prižiūri ir puoselėja Mantviliškių kaime esančią koplyčią, o sankryžoje, ties įvažiavimu į Mantviliškių kaimą, prižiūri ir tvarko aplinką šalia įrengto kryžiaus.

Nepaisant garbaus amžiaus Stanislava Gotoveckaja aktyviai dalyvauja kaimo bendruomenės ir bažnyčios gyvenime, draugiškai sugyvena su kaimynais. Tačiau svarbiausia, kad ponia Stanislava savo darbštumu, stropumu, meile buvo ir yra geru pavyzdžiu savo vaikams, anūkams ir proanūkiams.