Šalčininkų rajone – Armijos Krajovos karių kapų lankymas Pasmerktųjų karių atminties dienos išvakarėse

Šalčininkų rajone įvyko Pasmerktųjų karių atminimui skirtos iškilmės, kurias organizavo Šalčininkų rajono savivaldybė ir Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyrius.

Jose taip pat dalyvavo Lenkijos Respublikos ambasados atstovai. Vietos kapinėse, kuriose ilsisi Armijos Krajovos kariai, lankėsi Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, Lenkijos Respublikos ambasados Generalinis Konsulas Dariusz Wiśniewski. Prie didvyrių kapų padėti vainikai ir uždegtos žvakės.

Pasmerktųjų karių atminimo diena kasmet minima kovo 1 d., pagerbiant antikomunistinio pogrindžio didvyrius, kurie po II pasaulinio karo kovojo už nepriklausomybę. Ši atmintina diena paskelbta 2011 m., kaip pagarbos išraiška tiems, kurie priešinosi primestai komunistinei valdžiai.

Šalčininkų rajone Armijos Krajovos istorija yra ypatingai gyva, o tokiomis iniciatyvomis siekiama puoselėti vietinių didvyrių atminimą ir edukuoti jaunąją kartą apie karių pasišventimą. Vietos valdžios institucijų veikla liudija apie istorinio paveldo išsaugojimo svarbą.

Armijos Krajovos karių kapų lankymas prasidėjo Šalčininkų seniūnijoje esančiose Sangėliškių kapinėse. Jose ilsisi ne tik kariai, bet ir vietos gyventojai, priešinęsi ir žuvę kovoje su okupantais.

Prie delegacijos prisijungė, vainikus padėjo ir žvakes uždegė Šalčininkų seniūnijos seniūnas Miroslav Neverkevič, Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos harceriai.

Sveikindamas susirinkusius Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski pabrėžė laisvės ir nepriklausomybės, dėl kurių kovojo Pasmerktieji kariai, svarbą. Jų nepalaužiama dvasia – tai įkvėpimas šiuolaikiniams darbams, siekiant išsaugoti tautinę tapatybę ir ugdyti rajono gyventojų istorinį sąmoningumą.

„Kasmet mirusiųjų pagerbimo dienomis lankome Armijos Krajovos karių kapus. Tokiomis dienomis susimąstome apie gyvenimą ir jo laikinumą. Dabar, pavasario išvakarėse, lankydamiesi tose pačiose kapinėse labiau koncentruojamės mąstydami apie gyvenimą ir viltį. Tai vertybės, kurios buvo pagrindinė karių idėja, tai vertybės, kurios išliko iki šių dienų. Kodėl Pasmerktieji kariai? Todėl, kad sovietinis režimas stengėsi ištrinti juos iš atminties ir istorijos. Tačiau nepalaužiama kovotojų dvasia atlaikė sunkiausius kankinimus ir laikus, todėl jie išliko tvirti. Šiandien susirinkome čia atiduodami pagarbą istorijai ir gerbdami dabartį“, – teigė Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski.

Kita Pasmerktųjų karių amžino poilsio vieta Šalčininkų seniūnijoje – Šalčininkai. Čia prie delegacijos prisijungė Šalčininkų lenkų trečiojo amžiaus universiteto klausytojai. Kartu su parapijos klebonu kun. Ruslanu Vilkeliu sukalbėta malda už žuvusius.

„Armijos Krajovos karių kapai išsibarstę po visą rajoną, po visą Vilniaus kraštą. Tai liudija ir ši kapavietė Šalčininkuose. Čia palaidoti palaikai žmonių, kurie, kaip matyti iš užrašų, žuvo Dieveniškėse. Žinome, jog tais laikais ginkluoti susirėmimai vyko daugelyje vietų aplink Šalčininkus: Baušiuose, Sangėliškėse, Gerviškėse. Daugelį metų Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyrius deda pastangas atrasti žuvusiųjų kapus ir deramai juos pagerbti. Tai mūsų užduotis, pareiga ir, visų pirma, pagarbos ir padėkos išraiška tiems, kurie padarė sunkų pasirinkimą. Jie žuvo už Tėvynės laisvę“, – kalbėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo.

Nepaisant to, kad Kaniūkų kapinėse nepalaidoti AK kariai, tačiau ši vieta stipriai susijusi su dvasios stiprybe ir pasipriešinimo judėjimu. Vietos gyventojai nesileido bauginami ir stojo į kovą už savo orumą. Deja, kaina už jų garbingą pasirinkimą buvo mirtis. Prie paminklo gyventojams, žuvusiems 1944 m. sausį nuo sovietų partizanų rankų, Kaniūkuose žvakes uždegė Butrimonių A. Krepštul gimnazijos mokiniai ir vietos bendruomenė kartu su Gerviškių seniūnijos seniūnu Pavelu Kazarinu. Drauge su Butrimonių parapijos klebonu kun. Juzefu Aškelovičiumi sukalbėta malda už velionių sielas.

Taip pat apsilankyta Butrimonių ir Nevainionių kapinėse. Vainikų padėjimo ceremonijoje dalyvavo Butrimonių seniūnijos seniūnė Vanda Belska ir Pabarės seniūnijos seniūnas Miroslav Balinskij, vietos bendruomenė.

Eišiškėse AK karių atminimas pagerbtas prie kapinėse esančios kapavietės. Gausiai susirinko vietos bendruomenė – Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun, Eišiškių parapijos klebonas kun. Viktor Bogdevič, jaunimas ir Eišiškių gyventojai.

„Pasmerktieji kariai susidūrė su dramatišku pasirinkimu: paklusti primestai valdžiai ir atsisakyti svajonių apie laisvą Lenkiją arba kilti į nelygią kovą vardan garbės ir nepriklausomybės. Jie pasirinko sunkesnį kelią – gyvenimą slėptuvėje, nuolatinę grėsmę, kovą su režimu, kuris norėjo ištrinti juos iš istorijos puslapių. Pasiduoti reikštų išduoti idealus, už kuriuos jie kovojo II pasaulinio karo metu. Nepaisant to, kad daugelis sumokėjo didžiausią kainą, jų auka tapo tautos nepalaužiamos dvasios simboliu, tautos, kuri niekada nesusitaikė su laivės praradimu. Linkiu, kad Jums niekada netektų daryti tokių sudėtingų pasirinkimų, kad Jūs puoselėtumėte aukščiausias vertybes – laisvę, tikėjimą, šeimą“, – teigė Lenkijos Respublikos ambasados Generalinis Konsulas Dariusz Wiśniewski.

Paskutinė apsilankymų vieta – Kalesninkų kapinės, kuriose kartu su Šalčininkų rajono savivaldybės delegacija ir Lenkijos diplomatais vainikus padėjo Kalesninkų seniūnijos seniūnė Danuta Vilbik, kun. Tadas Švedavičius ir Kalesninkų L. Narbuto gimnazijos mokiniai ir mokytojai.