Šalčininkų rajone – 85-ųjų Katynės žudynių metinių minėjimas

Katynė – lenkų tautos skausmas ir ilgas tiesos nežinojimas. 1939 m. pagal Molotovo-Rebentropo paktą rugsėjo 1 d. į Lenkiją įsiveržė vokiečiai, rugsėjo 17 d. – sovietų kariuomenė.

Šios dvi šalys padalino Lenkijos valstybę. Kaip viena iš pasekmių – Lenkijos karininkų suėmimas ir įkalinimas NKVD lageriuose Kozelske, Starobelske, Ostaškove. Buvusiuose Lenkijos Respublikos rytinėse teritorijose NKVD taip pat vykdė suėmimus. 1940 m. Stalinas pasirašė įsakymą sušaudyti apie beveik 22 tūkst. suimtų karininkų. Bausmė buvo vykdoma Katynėje, Kalinine, Charkove. 1943 m. balandžio 13 d. per Berlyno radiją pranešta apie masinių kapaviečių atradimą Katynės miške. Todėl nusikaltimo pavadinimas susijęs su šia gyvenviete, nes čia rasti pirmieji nužudytųjų kapai, kuriuose – Lenkijos kariuomenės uniformas vilkintys karininkai surištomis už nugaros rankomis ir šautinėmis žaizdomis į pakaušį. Tarp aukų taip pat buvo profesoriai, teisininkai, gydytojai, mokytojai, kūrėjai, tarnautojai ir daugelis kitų. 1990 m. Sovietų Sąjunga pripažino vykdžiusi žudynes. Kodėl apie tai kalbama Šalčininkų rajone?

1990 m. amžinatilsį Rūdninkų gyventoja Irena Alina Aladowicz lankėsi Katynėje ir parsivežė saują žemės, vėliau kartu su vyru jiedu pastatė Rūdninkų kapinėse kryžių. Katynės aukų sąraše ji radusi savo mokytojo Vlodimiežo Kaspšykovskio, dirbusio Rūdninkų mokykloje, pavardę ir norėjusi pagerbti jo atminimą. Tai buvo vienas pirmųjų žingsnių, skleidžiant ilgus metus slėptą tiesą. 2012 m. medinis kryžius buvo pakeistas granitiniu paminklu. Rūdninkų kapinės tapo viena pirmųjų vietų Vilniaus krašte, įamžinusia 1940 m. įvykusius įvykius. Katynėje taip pat žuvo ir Šalčininkėliuose gyvenęs ir vietos bažnyčioje po 1920 m. vargonininku dirbęs Izidor Kanonovič.

Balandžio 9 d. Rūdninkų kapinėse prasidėjo 85-ųjų Katynės žudynių metinių minėjimas, į kurį atvyko Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, Lenkijos Respublikos ambasados Gynybos, karo, jūrų ir aviacijos atašė pulk. Sławomir Pawlikowski, Lenkijos tautos atminties instituto Balstogės skyriaus direktorius dr. Marek Jedynak, Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narė Kristina Slavinska, Baltosios Vokės seniūnijos seniūnas Genadij Baranovič, kunigai Ruslan Vilkel ir Vygintas Čiurinskas, Baltosios Vokės E. Ožeškovos gimnazijos bendruomenė, vietos gyventojai, seniūnai.

Vicemeras Valdemar Sliževski, pristatęs Katynės įvykių istoriją, priminė, kad išaiškėjus tiesai apie Katynės žudynes lenkų tautos laukė dar vienas išbandymas – 2010 m. balandžio 10 d. Smolenske žuvo 96 aukščiausi Lenkijos vadovai, pareigūnai, politikai, dvasininkai ir tuometinis Prezidentas Lech Kaczyński ir jo žmona. Jie skrido į Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimą.

Į susirinkusius minėjimo dalyvius kreipęsis Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič kalbėjo apie pilietinę pareigą žinoti ir puoselėti istoriją.

„Katynė gyva kiekvieno lenko širdyje. Apie Katynę žino visi. Apie Katynę šiandien galime kalbėti garsiai, nes buvo laikai, kai negalėjome to daryti. Susitinkame kapinėse, tačiau šis kryžius yra nepaprastas. Tai Katynės tiesai skirtas paminklas. Šis paminklas – patriotiškumo ir pagarbos savo istorijai paminklas. Katynės žudynės – tai valstybiniu lygiu skleidžiamo melo ženklas, o kartu ir didžiulės ištvermės ir drąsos kovojant už tiesą simbolis. Šis paminklas simbolizuoja ne tik nužudytųjų auką, bet jis apima ir jų artimųjų likimus, sudaužytus žvėriško aparato“, – kalbėjo meras, pabrėžęs istorijos žinojimo ir puoselėjimo svarbą, taip pat jos perteikimą jaunajai kartai.

Lenkijos Respublikos ambasados Gynybos, karo, jūrų ir aviacijos atašė pulk. Sławomir Pawlikowski pastebėjo, kad ant dabartinio Katynės paminklo Rūdninkų kapinėse yra svarbiausias užrašas – „Prisimename“.

„Šiandien susitinkame vietoje iš tokių vietų, kurioje atmintis apie nužudytuosius lenkus vis dar gyva. Norėčiau padėkoti už tai, jog šiandien esame tokioje simboliškoje vietoje, kurioje iš pradžių buvo įrengtas aukštas medinis kryžius, turėjęs priminti apie masines sovietų įvykdytas lenkų tautos žudynes. Tarp žuvusiųjų buvo ir Vlodimež Kaspšykovski – Rūdninkų mokyklos direktorius ir mokytojas, o kartu ir Lenkijos kariuomenės rezervo karys. Prisimename ir žinome žmogžudišką Sovietų valdžios politiką, nužudytus mūsų tautiečius. Juos norėta ne tik nužudyti, bet ir ištrinti iš atminties, meluojant apie žudynių istoriją. Čia, Vilniaus krašte, lenkai išsaugojo istorinę Katynės tiesą, už tai – didžiulė pagarba“, – kalbėjo pulk. Sławomir Pawlikowski.

Rūdninkiečiai Kristina Slavinska ir Marek Šniginevič kreipėsi į minėjimo dalyvius, prisimindami, kaip iki 1990 metų negalėjo apie šią tragediją kalbėti viešai, o Sovietų Sąjungai pripažinus įvykdytas žudynes vietos gyventojai nuvyko į Katynę.

„Budeliai ne tik įvykdė bausmes Katynėje, Mednoje ar Ostaškove, jie nenorėjo, kad pasaulis apie tai nesužinotų. Jie padarė tai sąmoningai, todėl buvo ilgi melo ir netiesos metai. Kai Rusija leido aplankyti Katynės mišką, ten važiavo autobusai, važiavo ir rūdninkiečiai. Šis kryžius neatsirado atsitiktinai. Nedidelė Rūdninkiečių grupė, grįžusi iš Katynės, nusprendė užsakyti didelį ąžuolinį kryžių ir įrengti jį vietos kapinėse“, – kalbėjo Kristina Slavinska.

Prie Katynės paminklo kunigai Ruslan Vilkel ir Vygintas Čiurinskas pakvietė susirinkusius prisijungti prie bendros maldos. Čia padėtos gėlės, uždegtos žvakės.

Po minėjimo Rūdninkų kapinėse renginys tęsėsi Eišiškėse. Vietos bažnyčioje kun. Viktor Bogdevič aukojo mišias už žuvusius per Katynes žudynes, o taip pat už Smolensko katastrofos aukas. Į mišias gausiai atvyko rajono švietimo įstaigų mokiniai, jų mokytojai, įmonių ir įstaigų atstovai, seniūnai.

Renginio dalyviams susirinkus Eišiškių laisvalaikio ir verslo centre į juos dar kartą kreipėsi Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, priminęs sąvoką „Katynės melas“. Jo teigimu, ilgus metus Sovietų valdžios slėpta tiesa ir manipuliacijos norėjo ištrinti Katynės tragediją iš istorijos, tačiau pati istorija įrodė, jog to padaryti neįmanoma.

Lenkijos tautos atminties instituto Balstogės skyriaus direktorius dr. Marek Jedynak, pakilęs į sceną dalijosi prisiminimas, jog sužinojo apie Katynės žudynių istoriją pagrindinėje mokykloje , o sūnui perteikė šias žinias, kai jam buvo šešeri.

„Ar kada nors matėte laidotuves, kad jose būtų buldozerių? Aš niekada. Tačiau taip buvo Katynėje. Ten nebuvo kapų, ten buvo duobės, kuriomis važinėjo buldozeriai. Tai parodo laukinės šalies veiksmus prieš Lenkiją“, – kalbėjo dr. Marek Jedynak, pakvietęs apsilankyti Eišiškių laisvalaikio ir verslo centro veikiančioje Lenkijos tautos atminties instituto parodoje apie Katynės istoriją.

Visi renginio dalyviai turėjo progą žiūrėti filmą „Katynė – istorija vis dar gyva“, kuriame glaustai pristatyti istoriniai procesai, vedantys prie nusikaltimo, pristatoma jo istorija, iškelta Katynės melo problema. Filmą galima peržiūrėti čia.

Renginio pabaigoje prie Eišiškių laisvalaikio ir verslo centro pasodintas ąžuoliukas, kuris turi priminti ateities kartoms apie Katynės tragediją ir tiesą.