Salantų gimnazijos atstovai penktadienį susitiks su švietimo ministre: aptars mokyklų tinklo pertvarką

Jau šiais mokslo metais įsigaliojant reikalavimui turėti bent 21 mokinį III gimnazijos klasėje, šiai kartelei prieštaraujančios Salantų gimnazijos atstovai penktadienį susitiks su švietimo ministre Radvile Morkūnaite-Mikulėniene.

„Penktadienį mūsų tėvų atstovė ir Kretingos meras važiuoja į ministeriją. Jie nežada pasiduoti, nes nemato prasmės šioje pertvarkoje“, – Eltai teigė Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė.

Pasak jos, šiuo metu mokykla turi 17 mokinių, kurie ketina eiti į III gimnazijos klasę.

„Visos kitos klasės yra pilnos. Tikėjomės, kad bus ir vienuoliktoje 21 vaikas. Yra mokinių išėjusių į profesinį ugdymą, tai kiekvieno jų pasirinkimo laisvė“, – dėstė direktorė.

A. Zebitienė neslepia, kad Vyriausybės patvirtintą kartelę ji vertina skeptiškai. Visgi, anot jos, nepasitenkinimą ir siekį priešintis inicijavo moksleivių tėvai, ne gimnazijos vadovybė.

„Vienareikšmiškai vertinu nepalankiai. Miesteliai yra kitokie, jie turi savo šarmą, savo aurą. Mes pažįstame kiekvieną vaiką ir jo tėvus. Manau, kad tai yra stiprybė. Jeigu poreikis nebūtų tenkinamas, tikriausiai tėvai rinktųsi vaikus leisti į kitą mokyklą“, – sakė ji.

„Visas tas nepasitenkinimas sprendimu ir yra tėvų iniciatyva. Jie nori, kad būtų užtikrintos jų teisės. Jeigu kas rytą reikėtų važiuoti didelį atstumą, sunkiau pasiekiamos būtų ir neformaliojo švietimo veiklos“, – akcentavo direktorė.

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad ministerija yra atvira diskusijoms ir nusiteikusi rasti sprendimo būdų nepasitenkinusioms mokykloms. Tačiau, pabrėžia jis, nustatyta 21 vienuoliktoko kartelė keičiama nebus.

„Pagrindinis iššūkis ir yra, kad nėra geros valios bandyti įsiklausyti į pasiūlymus. Ne vienas pasiūlymas yra išsakytas ir Kretingos rajono savivaldybei, kaip būtų galima realizuoti dabar Salantuose esančių vaikų ugdymą jų pačių mokykloje. Matome didelį norą išlaikyti esamą modelį ir pasigendame noro pasižiūrėti, ką galima padaryti kitaip“, – antradienį žurnalistams sakė I. Gaižiūnas.

Peticijos iniciatoriai pasigenda žmogiško požiūrio

Tuo metu antradienį viešojoje erdvėje pasirodžiusią peticiją dėl reikalavimo turėti bent 21 mokinį III gimnazijos klasėje inicijavusi Tryškių miestelio bendruomenė tikina pasigendanti žmogiškumo iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM).

„Išbandėme visokius variantus ir kreiptis, ir kalbėtis. Turėjome pokalbį su švietimo ministru, supratome, kad mūsų niekas negirdi ir nesupranta. Šis klausimas liečia ne vien tik mūsų bendruomenę, kvietėme, dalinomės. Visiems aiškinome, kas atsitiks, kai neliks gimnazijos nuo rajono centro nutolusiame miestelyje“, – apie inicijuotą peticiją Eltai pasakojo Tryškių miestelio bendruomenės pirmininkė Asta Simonavičienė.

„Tikimės žmogiško požiūrio, kad būtų tam tikros žirklės ir numatytų nuo kiek iki kiek moksleivių gali būti“, – lūkesčius ministerijai išsakė ji.

Tryškių miestelio bendruomenės inicijuotą ir Vyriausybei, Seimui bei prezidentui adresuotą peticiją jau pasirašė virš 5 tūkst. gyventojų. Pasak Salantų gimnazijos direktorės, jos mokyklos bendruomenė taip pat pasirašė šią peticiją.

Anot A. Simonavičienės, bendruomenei daugiausiai klausimų kyla dėl nustatytos 21 vaiko kartelės, kuri įsigalios jau nuo šių metų rugsėjo.

„Niekas nepaaiškina, kokiais kriterijais nustatytas šis skaičius. Vaikams kas rytą reikėtų važiuoti daugiau kaip 30 km į miestą. Todėl tai tikrai nėra pats geriausias sprendimas“, – akcentavo bendruomenės pirmininkė.

ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 m. pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas.

Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.

Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.

Visgi, ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui.

Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.