| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Antrojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė Guronių kaime yra ties Elektrėnų savivaldybės ir Kaišiadorių rajono riba. Dabar ten įrengtas sakralinis Rožinio slėpinių parkas, tapęs kardinolo V. Sladkevičiaus atminimo ir pagerbimo vieta.
Mėgstamas turistinis objektas
Kaišiadorių rajono Žaslių seniū-nijos Guronių kaimo pakraštyje, V. Sladkevičiaus gimtinės vietoje, stovi didelis kryžius. Kai būsimajam kardinolui buvo maždaug 18 metų, Sladkevičiai įsikūrė naujoje vietoje, kurioje dabar įkurtas sakralinis Rožinio slėpinių parkas. Šio parko teritorija yra apie 10 hektarų – maždaug tokia, kiek kažkada antrojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėvas Mykolas turėjo žemės. Parką puošia nedidelis jaunas miškelis, gėlynai ir keli tvenkinukai.
Sakralinis Rožinio slėpinių kelias-parkas yra vienas lankomiausių piligriminių ir turistinių objektų Elektrėnų ir Kaišiadorių krašte. Lankytojai čia gali atvykti į rekolekcijas pas vienuoles eucharistietes (Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija) ar užsukti šiaip pasivaikščioti, pasimelsti Rožinio slėpinių kelyje. Sakraliniu Rožinio slėpinių keliu-parku įamžintas ne tik kardinolo atminimas, bet ir jo labai branginta rožinio malda, kurią V. Sladkevičius laikė gražiausiu pasveikinimu Dievo Motinai. Tai padaryta Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio, beje, šias pareigas perėmusio iš Vincento Sladkevičiaus, iniciatyva.
„Stengėmės tinkamai įamžinti kardinolą Vincentą Sladkevičių. Jis buvo to vertas – gerbiamas, mylimas, norėjosi gražiai įprasminti jo pėdsakus ir gimtinę. Jis labai mylėjo šį kraštą, „Kaišiadorių aidams“ 1989 m. buvo sakęs, kad jam sunku buvo palikti savo tėviškę, su kuria suaugo savo šaknimis. Čia amžino poilsio atgulė jo tėvelis ir motinėlė. Esą jokios audros nepajėgtų išrauti tų šaknų, kuriomis jis suaugęs su brangiais kraštiečiais“, – pasakojo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozapas Matulaitis, pastebėjęs, kad ir Šv. Rašte klausiama – argi žibintas atnešamas pakišti po ryku (lova) ar neįstatomas į žibintuvą. O kardinolas Vincentas Sladkevičius daugybei žmonių buvo dvasinio gyvenimo žibintas savo pasišventimu, pasiaukojimu – norėjosi jį išryškinti.
Baltoji Švč. Mergelės Marijos skulptūra
Rožinio slėpinių kelyje yra penkios koplytėlės. Dvidešimtyje paveikslų, nutapytų ketursienių gelžbetoninių koplytėlių išorinėse sienose, kurių kiekvieno dydis yra 3,5×2,5 metro, rožinio slėpiniai menine forma sujungti su Bažnyčios gyvenimo ir Lietuvos istorija. Šių diptichų (dviejų dalių paveikslai) viršutinėje dalyje vaizduojamos biblinės scenos, katalikų bažnyčios istoriniai įvykiai, o apatinėje – tautos gyvenimo momentai. Paveikslai įtaigia menine kalba pasakoja apie svarbiausius religinius ir istorinius Lietuvos valstybei momentus. Visi paveikslai paaiškinti ir gana išsamiais tekstais.
Rožinio slėpinių kelio centre – Šv. Juozapo koplyčia, priešais kurią stovi ir Švč. Mergelės Marijos skulptūra su kardinolo herbu, kuriame vaizduojama ir jo tėviškė, bei užrašu: „Marija visų tautų Motina“.
Švč. Mergelės Marijos skulptūrą sukūrė ir freskas koplytėlėse nutapė skulptorius ir tapytojas profesorius Antanas Kmieliauskas (1932 –2019), dekoravęs Vilniaus universiteto knygyną „Littera“ ir VU rektorato iškilmių salę, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią, Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, sukūręs Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios altorių, granitinę Mozės skulptūra priešais Kernavės bažnyčią (Širvintų raj.), Rainių kankinių koplyčios freskas (Telšių raj.), Bistrampolio knygnešių koplyčios freskas (Panevėžio raj.) ir daug kitų ryškių kūrinių.
Kaišiadorių vyskupas emeritas J. Matulaitis sakė, kad daug svarstymų, kam patikėti dekoruoti Rožinio slėpinių kelio koplytėles ir koplyčią, nekilo – A. Kmieliauską pažinojo nuo savo klebonavimo Butrimonių bažnyčioje 1975–1983 m., kur šis dailininkas atliko daug įtaigių darbų.
Kviečia į rekolekcijas
Sakralinio Rožinio slėpinių kelio-parko pietinėje dalyje stovi dar du statiniai – vienuolių eucharistiečių, reziduojančių Guronyse ir tvarkančių visą šią erdvę, namas ir rekolekcijų namai. Juose įrengta koplytėlė, kambariai ir valgomasis rekolekcijų dalyviams, taip pat ekspozicijų kambarys, kuriame veikia rožinių bei kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinė ekspozicija. Seserys eucharistietės Guronyse įsikūrusios nuo 2007-ųjų lapkričio 1 d.
„Ši vasara „pilna“ rekolekcijų, o kaip bus rudenį, žiemą visai neaišku – COVID-19 neleidžia nieko planuoti, labai pakeitė pasaulį. Ankstesniais metais užsisakyti vietą rekolekcijoms reikėdavo bent prieš metus laiko, dabar daug rekolekcijų vyksta per ZOOM platformą, jose dalyvauja žmonės iš viso pasaulio“, – sakė vienuolė Daiva Jakelaitytė, sesuo Gertrūda, į Guronis atvykusi dar 2007-ųjų spalio mėnesį, su savanorių grupe, kurie tvarkė būsimo sakralinio parko aplinką, dirbo kitus darbus. Su D. Jakelaityte turėjo atvykti dar viena Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo, bet kadangi ji mokėsi vairuoti automobilį ir laikė egzaminus vairuotojo teisėms įsigyti, atvyko kone po pusmečio – be automobilio gyventi Guronyse vienuolėms buvo labai sunku.
Kai praėjusį sekmadienį lankėmės Guronyse, pasak sesers Gertrūdos, vienos rekolekcijos buvo ką tik pasibaigusios, kitos, skirtos Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserims, turėjo prasidėti pirmadienį. Rekolekcijos namų vestibiulyje jau kabojo ir šių rekolekcijų programa.
Kardinolo V. Sladkevičiaus atminimui
Vienas rekolekcijų namų kambarys skirtas kardinolo V. Sladkevičiaus (1920–2000) atminimui. Jame pasitinka netoli durų esanti skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtos memorialinės lentos, kuri stovi prie kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejaus-buto Kaune, kopija. Prie pat kambario lango stovi skulptoriaus Vlado Žuklio sukurtos Vincento Sladkevičiaus skulptūros, stovinčios prie Kauno katedros, modelis. Ant kambario sienų pakabintose ir pastatytose vitrinose matome nemažai istorinių nuotraukų, kuriose įamžinti būsimojo kardinolo tėvai Uršulė ir Mykolas, pats Vincentas Sladkevičius – mokinys, Kunigų seminarijos studentas ir įvairiais vėlesniais savo gyvenimo momentais.
Viena šio kambario siena skirta rožiniams. Dauguma jų priklausė įvairiems žymiems žmonėms. Štai dovanotas Šv. Tėvo Jono Pauliaus II, jubiliejinis 2000-ųjų metų rožinis iš Romos, kunigo Juozo Zdebskio (1929–1986) dovanotas rožinis, padarytas iš jo kalnuose rinktų akmenukų, prelato Jono Jonio (1912–2005), vyskupo Antano Deksnio (1906–1999), kun. Broniaus Buliko (1923–1988) rožiniai. Greta ir gintarinis rožinis, kurį 1973 metais užsakė ir padirbdino Eucharistijos bičiuliai, Vilniaus Šv. Kryžiaus namų senjorų iš vilnos suveltas rožinis.
Sesuo Gertrūda pastebėjo, kad Guronyse veikė tarsi Kaišiadorių muziejaus filialas – jo darbuotojai talkino įkurti ekspoziciją kardinolo V. Sladkevičiaus atminimui pagerbti, viena iš seserų eucharistiečių, reziduojančių Guronyse, bene 2008–2016 m. ir dirbo Kaišiadorių muziejuje.
„Daugiau asmeninių kardinolo daiktų ir nuotraukų, jo pagerbimo ženklų galima pamatyti kardinolo V. Sladkevičiaus memorialiniame muziejuje-bute Kaune“, – pastebėjo sesuo Gertrūda.
Organizuoja dvasinius susitikimus
Šią vasarą, birželio ir liepos mėnesiais, Guronių rekolekcijų namuose vyko dvasinių susitikimų ciklas apie kard. V. Sladkevičių ,,Kuo aukštesnis pašaukimas, tuo aukštesni savęs išsižadėjimo krantai“, kuriuos vedė žurnalistė ir literatė Irena Petraitienė, knygų „Kardinolas“ ir „Padaryk mane gerumo ženklu“ autorė, kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus – buto Kaune vedėja. Susitikimų metu, pasitelkiant istorinius dokumentus, autentiškus atsiminimus ir liudijimus, buvo analizuojamas kardinolo V. Sladkevičiaus asmenybės brandos kelias, kunigystės pašaukimo ir ganytojiškos pareigos ypatumai, šios iškilios asmenybės gyvenimo ir tarnystės svarba XX a. vidurio Lietuvos Katalikų Bažnyčios persekiojimo akivaizdoje.
Beje, kasmet gegužės ir spalio mėnesio sekmadieniais Guronyse vyksta Rožinio pamaldos, per kurias apeinamos Rožinio slėpinių koplytėlės. Jose tradiciškai dalyvauja ir Kaišiadorių vyskupas emeritas J. Matulaitis.
Viešėdami eilinio sekmadienio vidurdienį sakraliniame Guronių parke įsitikinome, kad ir nesant jokių renginių lankytojų jame pakanka, vienus ten savo automobiliu atvykusius pasižvalgyti žmones po keliolikos minučių pakeisdavo kiti. Beje, pasiekti sakralinį Rožinio slėpinių parką nesunku pėsčiomis ir iš Žaslių geležinkelio stoties. Nuo stoties iki parko – vos kiek daugiau negu 3 kilometrai – apie 40 minučių kelio, 6000 suaugusio žmogaus žingsnių.
Pradžių pradžia buvo 2002-aisiais
Kaišiadorių vyskupas emeritas J. Matulaitis sakė, kad mintis įkurti sakralinį Rožinio slėpinių kelią-parką kilo 2002 m. Įgyvendinant šį projektą siekta įamžinti kardinolo V. Sladkevičiaus asmenį jo tėviškėje, kuri jam buvo labai svarbi. 2002 m. vyskupas J. Matulaitis asmeninėmis lėšomis iš kardinolo artimųjų įsigijo žemės sklypą, kuriame gyveno Sladkevičiai. Joje buvo du pilkapiai ir gilus melioracijos griovys. Tais pačiais metais buvo kreiptasi į Kaišiadorių savivaldybės architektą Stasį Petrauską dėl sakralinio parko projekto parengimo. „Kai žemė buvo asmeninė nuosavybė, buvo lengviau ją tvarkyti. 2007 m. padovanojau ją vyskupijai“, – pastebėjo vyskupas emeritas.
2003 m. pradėti pirmieji apželdinimo darbai, sklypo šiaurinėje pusėje buvo pasodinta apie 2000 įvairių medžių sodinukų: ąžuolų, pušų, eglių, kuriuos sodinti padėjo Kaišiadorių rajono mokyklų mokiniai. Medeliai buvo papildomai sodinti ir 2004 m. 2003-aisiais buvo kreiptasi ir į Lietuvos vyriausybę prašant finansinės pagalbos įrengti privažiavimą prie sklypo, sulaukta teigiamo atsakymo. 2004–2005 m. buvo įrengtas asfaltuotas kelias nuo Žaslių geležinkelio pervažos iki sklypo ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė jame, pėsčiųjų kelias į būsimą parką.
2004 m. buvo užbaigtas rengti sakralinio Rožinio slėpinių parko projektas, numatyta, kur bus statomos koplytėlės, kiti statiniai. Po to ieškota įmonių, kurios pagamintų gelžbetonines koplytėles, mat norėta, kad laukuose jos greitai nesuirtų. Šie darbai buvo atlikti Visagine.
2005 m. ant lauko akmens, atgabento nuo Kruonio hidroelektrinės, buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos statula, padaryta iš balto akmens, atgabento iš Indijos. Skulptorius norėjo būtent balto akmens ir atkakliai tokio ieškojo. Kiti užsakovai atsigabeno tokio akmens net iš Indijos, pusė jo teko Švč. Mergelės Marijos statulai.
Pašventino per vyskupijos 80-metį
2006-ųjų rugpjūtį, minint Kaišiadorių vyskupijos 80-ečio sukaktį, buvo pašventintas Rožinio slėpinių kelias-parkas kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje. Jį šventino ir rožinio maldai vadovavo Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, šio sakralinio parko sumanytojas ir įgyvendintojas. Renginyje dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Magdeburgo vyskupijos katedros kanauninkas kun. dr. Gerhardas Nachtwei, prisiminimais apie kardinolo V. Sladkevičiaus gyvenimą pasidalijo monsinjoras Vincentas Jelinskas (1925–2019), daug bendravęs su kardinolu jo paskutiniais gyvenimo metais. Renginyje dalyvavo ir Rožinio slėpinių kelio-parko rėmėjai, tarp jų prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, kilęs iš tų pačių apylinkių kaip ir kardinolas V. Sladkevičius, apie 1000 maldininkų iš įvairių vyskupijų, seserys eucharistietės.
Daiva Červokienė
Sauliaus Červoko ir sesers Gertrūdos
(Daivos Jakelaitytės) nuotr
0 0 0 2 0 0 1 0
0 0
1 1
0 0 0 0 2 0
0 0 1 2 1 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 2 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
