Suvalkijoje šakas svarina riešutų kekės

Įvairiausias daržoves daugelį metų auginusį Vidmantą Krapavičių marijampoliečiai dar lig šiol klausinėja, ar neturi parduoti tų skanių bulvių, morkų, kopūstų, burokėlių. Pro ūsą šypsodamasis vyras siūlo jiems valgyti lazdyno riešutus ir česnakus…

Ilgalaikė investicija visada apsimoka

Prieš metus nutaręs, kad laikas apsiraminti ir sumažinti darbų, šiandien Vidmantas sako tik dėl savo šeimos tebeaugina tradicines daržoves, dar arbūzus, medlievas.

– Turgui pasilikau tik česnakus, kuriuos auginu nuo 1985 m. Anais laikais jie buvo paklausi prekė, ypač Kaliningrado srityje. Būdavo pasikrauni 100 kg, parduodi po 3 rublius ir per pusdienį uždirbi daugiau, kaip mėnesį valdiškame darbe, – pasakoja dabar vienoje transporto įmonėje autobuso vairuotoju dirbantis V. Krapavičius.

Vyras prisipažįsta visada vertinantis ilgalaikę investiciją. Štai nuo 1998 metų laukuose auga rytinis ožiarūtis – pašarinė žolė, kurią kartą pasėjęs 20 metų gali būti ramus. „Ir bitės nektaro prisirenka, ir sėklų subrandina, ir žaliosios masės gyvuliams sočiai, o darbo kur kas mažiau, negu kasmet iš naujo auginti kokius kukurūzus, – sako Vidmantas.

Labiausiai vyras džiaugiasi prieš 14 metų sugalvojęs pasodinti lazdynus. Ši mintis jam kilo pamačius, kokią didžiulę paklausą turguje turi riešutai.

Tradiciniai lazdynai – kaip palikimas

40-ies arų sklypelyje prie Liudvinavo 2007 metais pasodinti lazdynų sodinukai dabar jau dideli krūmai, nuo kurių Vidmantas seniai prirenka šimtus kilogramų riešutų. Nors tuo metu, kai sodino, labiau populiarėjo graikiniai riešutmedžiai, V. Krapavičius pasirinko lazdynus.

– Dėl savo amžiaus ir dėl jų derėjimo laiko, – šypsodamasis sako. – Lazdynai per 2–3 metus užaugina riešutus, tuo tarpu graikinių reikėtų laukti kur kas ilgiau. Tik išnaikinti daug ką gali greitai, o sukurti užtrunka. Išnaikinome lietuviškas senąsias obelis ir neturime nei pepino obuolių, nei senovinių antaninių. Vis naujos veislės, kurių vaisiai visai kitokie. Taigi pamaniau, kad tradiciniai lazdynai bus kaip mano palikimas, jie augs ir derės gal ir 100 metų. Turėsiu ir pats ką veikti į pensiją išėjęs, – kalba pusamžis vyras.

V. Krapavičius iš Lenkijos prieš 14 metų parsivežė apie 200 lazdynų sodinukų. Išsirinko „Kosford“ („Cosford“) veislę.

– Tai ne tik labai skanūs, malonaus saldoko skonio, bet ir lengvai lukštenami riešutai. O svarbiausia – branduolys neturi plaušo, kuris bevalgant tik veliasi burnoje. Tai buvo pagrindinis kriterijus, kodėl pasirinkau „Kosford“, – aiškina Vidmantas, auginantis ir po keletą kitokių veislių krūmų. – Turiu ir „Barcelona“, kurių skonis irgi geras, bet branduolį reikia išvynioti iš plaušo, dar yra ir keletas mandžiūrinių lazdynų, kurių riešutai širdelės formos, o skonis primena graikinius, tik šitie daug riebesni.

Kasmet priskina šimtus kilogramų riešutų

Kad derlius užaugtų geras, V. Krapavičius sako turintis daug paslapčių, „savu kailiu patirtų“, iš sodinukus pardavusio lenko sužinotų, iš specialistų išgirstų, todėl jo riešutynas kasmet užaugina gerą derlių.

Šiaip lazdyno priežiūra, pasak Vidmanto, labai paprasta. Svarbiausia, kad pavasarį nenušaltų žiedai. Bet čia – jau gamtai nepaprieštarausi. Tiesa, pirmą žiemą liaunų šakelių buvo paragavę kiškiai, bet ir ant jų vyras nepyksta – visiems užtenka, negi tversi tvorą aplink didelį plotą.

– Lazdynai žydi labai anksti, tad šalnų ne visada pavyksta išvengti. Tada ir derlius būna menkesnis. Šiemet pavasaris buvo gražus ir vasara gera. Lazdynai labiausia nemėgsta vėjų, o saulė jiems tinka. Palaisto irgi gamta, papildomai nereikia. Tereikia tik nupurkšti augalų apsaugos priemonėmis ir žolę tarpueiliuose nupjauti, ypač rudenį, kad lengviau būtų riešutus surinkti ir lauko peles aplenkti… – šypsodamasis pasakoja V. Krapavičius.

Šiemet, pasak Vidmanto, daug kur medžius užpuolė puvinys ir riešutinis pjūklelis. Jo riešutynas to išvengė – šakos apkibusios riešutų kekėmis. Kiek pasiekia, riešutus vyras raško rankomis, aukščiau kabantys patys nukrenta. Dabar nuskintus, pasak Vidmanto, „prie sijono prikibusius“, veža į Marijampolės ūkininkų turgelį. O perkančius perspėja, kad švieži riešutai ilgai laikyti netinkami. Natūraliai išnokę, nuo „sijono“ atsikabinę, sausoje, vėdinamoje patalpoje išdžiovinti riešutai, išbūna ir dvejus metus. Ilgai pastovėję jie nebus tokie vertingi.  Be to, riešutus „su sijonu“ perkantiems Vidmantas pataria apžiūrėti, ar jie neapimti puvinio, kurį išduoda vaisiaus balsva spalva ir pelėsio kvapas.

– Mes, Lietuvos augintojai, kiek nuskiname, tiek parduodame, o tonomis iš Lenkijos į Kauno bazes atvežtų kokybė gali būti ir prastesnė, – pastebi sodininkas.

Šiemet apie tūkstantį kilogramų riešutų planuojantis priskinti V. Krapavičius sako, kad jų parduoti nebus vargo, mano, kad iki Kalėdų riešutų neliks.

Žmonės mėgsta gliaudyti ir valgyti riešutus, o dietologai teigia, kad lazdynų riešutai – vertingas maistas. Juose gausu A, C, E, B grupės vitaminų, aminorūgščių, mineralinių medžiagų (kalio, kobalto, geležies) ir mažai angliavandenių, todėl galima valgyti nesibaiminant priaugti svorio. Visgi Vidmantas pataria, kad daug riešutų vienu kartu nereikėtų prisivalgyti, „nes skrandis nepajėgs sumalti“.