Sakartvelo protestuotojai antrą naktį iš eilės susirėmė su policija

Tūkstančiai demonstrantų, protestuojančių prieš Sakartvelo vyriausybės sprendimą sustabdyti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES), penktadienį antrą naktį iš eilės rinkosi prie parlamento ir susirėmė su policija.

Ankstesnę naktį policija panaudojo vandens patrankas, pipirines dujas ir ašarines dujas, kad išsklaidytų protestuotojus, kurie išėjo į Tbilisio gatves po to, kai  ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė iš valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ paskelbė apie derybų sustabdymą. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad tąkart per protestus sulaikė 43 žmones.

Penktadienio vakarą protestuotojai vėl užplūdo parlamento prieigas, kai kurie bandė išlaužti metalinius pastato vartus. Riaušių policija panaudojo vandens patrankas, kad nustumtų juos nuo pastato, o vėliau ėmė juos stumti tolyn palei Rustavelio prospektą.

Kai kurie protestuotojai bandė statyti barikadas iš šiukšlių dėžių ir suolų.

Vėlai penktadienį policijos ir protestuotojų susirėmimai kilo ir Juodosios jūros Batumio uostamiestyje.

Ginčijama „Sakartvelo svajonės“ pergalė spalio 26-osios rinkimuose, kurie buvo plačiai vertinami kaip referendumas dėl šalies siekio įstoti į ES, sukėlė masines demonstracijas ir paskatino opoziciją boikotuoti parlamentą.

Opozicija teigia, kad balsavimas buvo suklastotas dėl Rusijos, siekiančios išlaikyti Sakartvelą savo orbitoje, įtakos.

Prezidentė Salomė Zurabišvili ketvirtadienį prisijungė prie protestuotojų, apkaltinusi vyriausybę paskelbus karą savo tautai. Penktadienį kreipdamasi į tautą prezidentė ragino policiją nenaudoti jėgos prieš protestuotojus.

Sakartvelo prezidentė, kurios vaidmuo daugiausia ceremoninis, pareiškė, kad valdančioji partija suklastojo rinkimus padedant Rusijai.

„Įžeidinėjimų kaskada“

Vyriausybė paskelbė, kad ketveriems metams stabdo derybas dėl narystės ES praėjus kelioms valandoms po to, kai Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė praėjusį mėnesį vykusį balsavimą. Anot europarlamentarų, jis nebuvo nei laisvas, nei sąžiningas, o tai yra dar vienas atsilikimo nuo demokratijos, „už kurį visiškai atsakinga valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, apraiška.

Europiečiai rinkimų stebėtojai teigė, kad balsavimas vyko susiskaldymo atmosferoje, kurioje būta kyšininkavimo, dvigubo balsavimo ir fizinio smurto atvejų. „Sakartvelo svajonė“ bet kokius kaltinimus rinkimų klastojimu neigia.

ES suteikė Sakartvelui kandidato statusą 2023 metų gruodį su sąlyga, kad jis laikysis bloko rekomendacijų, tačiau anksčiau šiemet, priėmus „užsienio įtakos“ įstatymą, kuris laikomas smūgiu demokratinėms laisvėms, procesas buvo sustabdytas.

ES teisės aktų leidėjai paragino per metus surengti pakartotinius rinkimus, kuriuos nuodugniai prižiūrėtų tarptautinė bendruomenė ir kuriuos organizuotų nepriklausoma rinkimų administracija. Jie taip pat paragino ES įvesti sankcijas ir apriboti oficialius ryšius su Sakartvelo vyriausybe.

Sakartvelo premjeras atsikirto, pasmerkdamas tai, ką jis pavadino ES politikų „įžeidinėjimų kaskada“, ir pareiškė, kad „mūsų šaliai pikta linkintieji pavertė Europos Parlamentą buka šantažo priemone prieš Sakartvelą, o tai yra didelė gėda Europos Sąjungai“.

„Mes ir toliau eisime savo keliu į Europos Sąjungą, tačiau neleisime, kad kas nors mus nuolat šantažuotų ir mumis manipuliuotų, tai yra visiškai nepagarbu mūsų šaliai ir visuomenei“, – tvirtino I. Kobachidzė.

„Turime aiškiai parodyti tam tikriems Europos politikams ir biurokratams, kuriems visiškai nebūdingos europietiškos vertybės, kad su Sakartvelu jie turi kalbėti oriai, o ne per šantažą ir įžeidinėjimus“, – kalbėjo jis.

I. Kobachidzė taip pat sakė, kad Sakartvelas atsisakys bet kokių ES biudžeto dotacijų iki 2028 metų pabaigos.

Kritikai kaltina „Sakartvelo svajonę“, kurią įsteigė šešėlinis milijardierius Bidzina Ivanišvilis, susikrovęs turtus Rusijoje, kad ji tampa vis labiau autoritarinė ir stumianti šalį Maskvos orbitos link.

Apie 90 Sakartvelo diplomatų paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame protestavo prieš I. Kobachidzės pareiškimą.

Jie teigė, kad šis sprendimas „neatitinka šalies strateginių interesų“, prieštarauja Sakartvelo konstitucijai ir „nuves Sakartvelą į tarptautinę izoliaciją“.

Sakartvelo konstitucijoje įtvirtintas narystės ES tikslas, kurį, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, remia 80 proc. šalies gyventojų.