Sakartvelo policija panaudojo vandens patranką prieš protestuotojus Tbilisyje atnaujintas

Sakartvelo policija trečiadienio vakarą panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas, kad išsklaidytų sostinėje Tbilisyje susirinkusius demonstrantus, kurie protestavo prieš planus priimti prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymą, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Didėja susirūpinimas, kad ši kalnuota Kaukazo respublika, pretenduojanti tapti Europos Sąjungos ir NATO nare, tampa autoritarine ir paklūsta valdančiosios partijos valiai.

Dešimtys tūkstančių demonstrantų susirinko prie parlamento, kur dieną anksčiau įstatymų leidėjai pirmuoju skaitymu pritarė įstatymo projektui, kuris, anot kritikų, primena Rusijos teisės aktus, naudojamus kitaminčiams nutildyti.

Tbilisio centre trečiadienį susirinko didžiulė minia, kuri laikė ES ir Sakartvelo vėliavas ir skandavo „ne Rusijos įstatymui“, sakė AFP korespondentas.

Protestuotojai reikalauja, kad valdžia atsisakytų įstatymo projekto dėl „užsienio finansavimo skaidrumo“. Minimas įstatymo projektas reikalauja, kad žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio šaltinių, būtų registruojamos kaip „užsienio įtakos agentai“.

Policija įsakė protestuotojams išsiskirstyti.

16 metų Elenė Ksovreli sakė, jog kartvelai nenori, kad jų ateičiai iškiltų grėsmė.

„Mes neleisime, kad Rusija nulemtų mūsų ateitį, – sakė ji AFP. – Mes, jaunimas, esame čia tam, kad apsaugotume viską, kas mums priklauso.“

Kitas demonstrantas, 72 metų Aza Achvlediani, šalies vyriausybę pavadino kvaila.

„Žinau, kas vyksta Maskvoje. Jie stabdo kiekvieną praeivį ir daro su juo, ką nori. Manau, kad Sakartvelo vyriausybė nori to paties“, – sakė ji.

Anksčiau trečiadienį protestuotojai žygiavo pagrindine Tbilisio gatve, o ant vieno plakato buvo užrašas „Moterys prieš visišką kontrolę“, taip paminint Tarptautinę moters dieną.

„Svarbus momentas“

„Mes norime Europos! Mes norime Vakarų, – AFP sakė 37 metų ekonomistė Tamuna Kirchvadzė. – Norime šviesios ateities savo vaikams ir mums.“

Protestuotojai į gatves buvo išėję ir išvakarėse, kai valdančiosios partijos parlamentarai suteikė pirmąjį patvirtinimą įstatymui dėl „užsienio agentų“.

Tądien taip pat kilo susirėmimų, ir policija panaudojo ašarines dujas bei vandens patranką.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, po antradienio susirėmimų dėl smulkaus chuliganizmo ir nepaklusimo teisėsaugos institucijoms buvo sulaikyti 76 žmonės ir sužeista 50 policininkų

Protestuotojai taip pat skelbė, kad jų gretose esama sužeistųjų.

„Carnegie Europe“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Tomas de Waalas (Tomas de Valas) sakė, kad tiek įstatymo projektas, tiek susidorojimas su protestuotojais yra rimtas iššūkis politiškai neramioje šalyje.

„Tai svarbus momentas Sakartvelui, kuris vis dar yra demokratinė valstybė, bet neabejotinai susidurianti su sunkumais“, – sakė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Rusijoje Kremlius plačiai naudoja „užsienio agento“ etiketę prieš oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių aktyvistus, kaltinamus vadovavimu užsienio finansuojamai politinei veiklai.

Prezidentė žada vetuoti

Tarptautinės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl įstatymo projekto, sakydamos, kad jis kelia grėsmę Sakartvelo demokratijos plėtrai.

Prezidentė Salomė Zurabišvili išreiškė paramą demonstrantams ir pažadėjo vetuoti šį teisės aktą.

Pastaraisiais metais Sakartvelo valdžios institucijos sulaukia vis didesnės tarptautinės kritikos dėl numanomo atsilikimo nuo demokratijos, o tai smarkiai pakenkė Tbilisio ryšiams su Briuseliu.

Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis gynė savo Rusijos politiką, kurią vadina subalansuota ir kuria, anot jo, siekiama užtikrinti taiką ir stabilumą.

2008 metais Rusija ir Sakartvelas kariavo penkias dienas trukusį karą, tačiau pastaraisiais metais teisių gynėjai kaltina valdžią Tbilisyje, kad ši artėja prie Kremliaus.

2012 metais Rusija priėmė įstatymą, kuris leidžia valdžios institucijoms imtis veiksmų prieš nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones ir kitus asmenis, pripažintus „užsienio agentais“.

Rusijoje „užsienio agento“ etiketė, primenanti sovietmečio „liaudies priešo“ statusą, valdžios institucijų plačiai naudojama prieš politinius oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių aktyvistus, kaltinamus vykdant užsienio finansuojamą politinę veiklą.

Pagal neseniai iš dalies pakeistą Rusijos įstatymą, „užsienio agentu“ gali būti paskelbtas bet kuris asmuo, kuriam daroma užsienio įtaka arba kuris gauna bet kokią paramą iš užsienio, ne tik finansavimą.

Demokratijos padėtis

Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija praėjusių metų vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Praėjusių metų birželį ES vadovai Ukrainai bei Moldovai suteikė oficialų kandidatės statusą, tačiau pareiškė, kad Sakartvelas pirmiausia turi įgyvendinti tam tikras reformas.

Planai įstoti į NATO ir ES yra įtvirtinti Sakartvelo konstitucijoje ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, jiems pritaria mažiausiai 80 proc. gyventojų.

Tūkstančiai Rusijos vyrų pabėgo į Sakartvelą po to, kai praėjusį rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją.

Nors iš pradžių priėmė juos šiltai, per pastaruosius metus Sakartvelas deportavo keletą opozicinių pažiūrų Rusijos aktyvistų.

Valdžios institucijos taip pat buvo kritikuojamos dėl blogėjančios įkalinto buvusio prezidento Michailo Saakašvilio sveikatos būklės.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Europos Sąjungos valstybės narės pateikė oficialų diplomatinį įspėjimą Sakartvelo vadovams dėl M. Saakašvilio sveikatos būklės.