Sąjungai mokyklų pritaikymą neįgaliesiems vadinant chaotišku, ministerija teisinasi lėšų trūkumu

Žmonių su negalia sąjunga mokyklų pritaikymą neįgaliesiems vadina chaotišku bei nenuosekliu ir ragina konsultuotis su ekspertais.

Tuo metu Švietimo ministerija tikina, kad tinkamai pritaikyti visas mokyklas neįgaliesiems trūksta lėšų, o konkretų to poreikį ugdymo įstaigose geriausiai žino savivaldybės.

Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenys rodo, kad iš 1055 šalies mokyklų asmenims su judėjimo negalia yra pritaikytos 135, arba bemaž 13 procentų.

Į 236 iš jų žmonės su judėjimo negalia apskritai negali patekti, kadangi jose nėra panduso, 479 mokyklos neužtikrina neįgaliųjų patekimo į tualetus.

„Mokykla nusiperka keltuvą ar įsirengia tualetą ir jau mano, kad klausimą išsprendė. Tačiau, pasirodo, norint tuo naudotis, reikia lipti laiptais, o tai neįveikiama vežimėliu judančiam žmogui. Deja, bet panašios situacijos yra tipinės“, – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) pranešime sako Žmonių su negalia sąjungos Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė.

Infrastruktūros pritaikymas mokyklose – fragmentiškas

Pasak G. Žemaitaitytės-Buinevičės, norint išvengti neracionalių sprendimų, reikėtų daugiau konsultuotis su žmonių su negalia organizacijomis, „pasikviesti juos, nebijoti paprašyti pagalbos, spręsti problemas kartu“. Specialistės teigimu, dabar tai daro tik pavienės mokyklos. 

Ekspertė prisimena susidūrusi su atveju, kai viena mokykla įsigijo labai brangų liftą, kuris leidžia patekti į visus pastato aukštus, tačiau įėjimas į mokyklą galimas tik stačiais laiptais. 

Ne mažiau paplitusi problema, neleidžianti kokybiškai pritaikyti švietimo įstaigų neįgaliesiems, anot G. Žemaitytės-Buinevičės – chaotiškas lėšų paskirstymas.

„Tarkime, viena savivaldybė mokyklų infrastruktūrai turi 70 tūkst. eurų, rajone yra 10 mokyklų. Penkios jų įsirengia po pandusą, lėšos įsisavintos ir traktuojama, kad pritaikymas įvyko. Tačiau ar to pakanka, jei pavyzdžiui, mokyklose nėra automobilio statymo vietos žmonėms su negalia arba patekimo į tualetus? Tuomet geriau investuoti į vieną mokyklą ir užtikrinti visišką jos pritaikymą“, – teigia ji.

Geriausiai žino savivaldybės

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius BNS teigė sutinkantis, kad užtikrinti kuo geresnį ugdymo įstaigų pritaikymą asmenims su negalia yra svarbu, tačiau pridūrė, kad tai padaryti yra nemenkas finansinis iššūkis.

„Todėl stengiamasi užtikrinti, kad savivaldybėse būtų bent dalis ugdymo įstaigų, galinčių užtikrinti kokybišką fizinių mokymosi sąlygų pritaikymą, pasitelkiant valstybės ir savivaldybių siūlomas alternatyvas“, – nurodė J. Petkevičius.

Paklaustas, ar pritaria Žmonių su negalia sąjungos pozicijai, kad geriau investuoti į vieną mokyklą, užtikrinant visišką jos pritaikymą, viceministras teigė, jog mokyklų steigėjos savivaldybės geriausiai žino, ko reikia ugdymo įstaigoms.

„Mokyklų aplinkos pritaikymu besirūpinančios mokyklų steigėjos savivaldybės, geriausiai žinodamos, kokių specialiųjų ugdymo poreikių turintys mokiniai mokosi arba ketina mokytis tam tikroje mokykloje, darželyje, investicijas planuoja ir skirsto atsižvelgdamos į tai“, – BNS sakė jis.

Pasak J. Petkevičiaus, lėšų ugdymosi aplinkai pritaikyti yra numatyta pagal regioninę priemonę „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams“ – 2021–2027 metų laikotarpiui yra skirtas 44,4 mln. eurų finansavimas. Anot jo, šios investicijos yra planuojamos regioniniu būdu ir sprendimus, kiek ir į kokias sritis investuoti, nusprendžia savivaldybių regionų plėtros tarybos, atsižvelgdamos į savivaldybių išreikštus poreikius ir prioritetus.

Jo duomenimis, 10 mln. eurų iš šios priemonės yra suplanuoti mokykliniam transportui, kuris būtų tinkamas vežti ir negalią turinčius mokinius, įsigyti. 

„Kokybė ir apimtys nėra pakankamos“

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė tarnybos paskelbtame pranešime nurodė, kad nepakankamas viešosios infrastruktūros pritaikomumas yra viena didesnių ir įsisenėjusių problemų.

Jos teigimu, dar 2020 metais žmonių su negalia organizacijos su valstybinių institucijų atstovais pasirašė memorandumą, pagal kurį buvo įsipareigota per metus pritaikyti bent po vieną bendrojo ugdymo mokyklą ir sveikatos priežiūros įstaigą kiekvienoje savivaldybėje.

„Įvairių įstaigų pritaikymas vyksta, tačiau, akivaizdu, kokybė ir apimtys nėra pakankamos. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų pagal minėtą memorandumą turėjo būti pritaikytos 300 mokyklų. Žvelgiant į viešai pateikiamus duomenis, matyti, kad pokytis yra 25 mokyklos“, – teigė B. Sabatauskaitė.

„Tokios kliūtys pažeidžia žmonių su negalia teisę lygiavertiškai naudotis viešosiomis paslaugomis. Ir kalbame ne tik apie mokyklas, bet ir viešąjį transportą, gydymo įstaigas“, – pridūrė ji.