Politika | 10 MIN.
Vienas iš opozicijos lyderių, partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis nesutinka su prezidentu Gitanu Nausėda, kuris metų sandūroje užsiminė, kad jo pasitikėjimas valdančiąja koalicija yra susijęs su alternatyvų formuoti naują Seimo daugumą stoka. Šalies vadovas teigė nematąs aiškių signalų iš opozicijos, kad ši galėtų imtis formuoti naujos sudėties valdžią.
S. Skvernelis pažymi, kad alternatyvų dešiniesiems tikrai yra ir kad tikrai nėra pagrindo „sukandus dantis“ laukti 2024 m. Seimo rinkimų. Ekspremjeras tikina, kad opozicija prezidentui yra aiškiai apie tai pasakiusi, todėl, akcentuoja S. Skvernelis, taikstytis su neįtinkančiais Ingridos Šimonytės Vyriausybės ministrais nereikėtų.
Jo teigimu, nereikėtų prezidentui taikytis ir su tuo, kad užsienio reikalų ministro pareigas eina konservatoriams vadovaujantis Gabrielius Landsbergis. Jei ministras dirba netinkamai, reikia ir atitinkamų sprendimų, nes net subyrėjus valdančiajai daugumai, garantuoja S. Skvernelis, valstybė nesugriūtų.
Labai blogai, kai prezidentas tampa savotišku įkaitu
Apibendrindamas pasibaigusius 2022 metus prezidentas pareiškė, kad pasitikėjimo užsienio reikalų ministru klausimas yra susijęs su pasitikėjimu visa valdančiąja dauguma.
„Pasitikėjimas užsienio reikalų ministru yra pasitikėjimas visa valdančiąja koalicija. Mes kalbame ne šiaip apie ministro asmenybę, mes kalbame apie ašinės valdančiosios koalicijos partijos vadovą“, – Naujųjų metų išvakarėse aptardamas buvusias trintis su Lietuvos diplomatijos vadovu G. Landsbergiu, TV3 laidai „Dėmesio centre“ teigė G. Nausėda.
Tuo tarpu kelti klausimą dėl pasitikėjimo dešiniųjų valdančiąją koalicija, užsiminė prezidentas, jis galėtų nebent tuo atveju, jei dabartinei Vyriausybei būtų aiškių alternatyvų.
„Kalbėti apie pasitikėjimą šia valdančiąja koalicija... Aš galėčiau kelti šį klausimą, jeigu mes turėtume labai aiškią alternatyvą. Šiandien pasakyti, kad opozicija yra pasirengusi tokiai alternatyvai... Bent jau aš nematau jokių signalų, kad ji juos siųstų. Turėti alternatyvią koaliciją savaitei ar dviem man nėra išeitis, man tai nėra alternatyva. Mes negalime sau leisti dabartiniu metu sugriauti dar ir parlamentą ir sugriauti vykdomąją valdžią. Ypatingai šiame kontekste, kada karas pereina į lemiamą fazę, kada daugybė saugumo iššūkių, kada ir pandemijos atgarsių vis dar tebėra. Turime daugybę socialinių, energetinių klausimų... Žinote, mūsų valstybės stabilumas man yra taip pat labai rimtas veiksnys. Dėl šito veiksnio galima sukandus dantis irtis į priekį. Svarbiausia, kad tai būtų ne irimasis atgal, o judėjimas į priekį“, – sakė G. Nausėda.
S. Skvernelis nesutiko su šiomis prezidento išsakytomis nuostatomis. Anot jo, opozicija tikrai gali pasiūlyti alternatyvų valdančiajai daugumai ir šiuo atžvilgiu prezidentui tiesiog trūksta aktyvumo.
„Pirmiausia, prezidentas nėra teisus kai sako, kad nemato alternatyvos. Paskutiniame prezidento susitikime su opozicija visų Seime atstovaujančių opozicinių partijų nariai, partijų bei frakcijų vadovai, pasakė, kad yra alternatyva ir, kad prezidentas neturėtų taikytis su nekompetencija ar net su kenkimu valstybės interesams. Galiausiai, kad nereikėtų taikytis su argumentu, kad nėra alternatyvos šiai daugumai.
Buvo labai aiškiai pasakyta, kad alternatyva yra, jeigu tik būtų tokia situacija. Opozicija tikrai gebėtų ir su prezidento pagalba tikrai galėtų pasiūlyti alternatyvas“, – Eltai sakė S. Skvernelis ir užsiminė manąs, kad prezidentas aptariamoje situacijoje atsidūrė tam tikruose spąstuose.
„Labai blogai, kai prezidentas tampa savotišku įkaitu. Dabar išeina taip, kad ką bedarytų valdančioji dauguma ir užsienio reikalų ministras... Jeigu vadovausiesi tokiu principu, kad negali pareikšti nei nepasitikėjimo, nei aštrios kritikos ir vien dėl to, kad negriūtų valdančioji dauguma... Šis požiūris neatitinka valstybės interesų“, – teigė jis.
Taigi, sakė ekspremjeras, galima konstatuoti, kad šioje situacijoje G. Nausėda nėra proaktyvus.
„Kad ir ką ministrai bedarytų, jiems induligencija yra suteikta. Premjerė nusprendė ir prezidentas šioje vietoje nėra proaktyvus“, – svarstė parlamentaras.
„Jeigu mes kalbame apie valstybę ir mes matome, kad kažkas nesugeba dirbti, kad kažkam neužtenka kompetencijos arba, kad kažkas atvirai dirba prieš valstybės interesus... Su tuo tikrai negalima taikstytis“, – sakė S. Skvernelis ir tikino, kad alternatyvų dabartinei valdančiajai daugumai tikrai yra.
S. Skvernelis mato ne vieną alternatyvą dabartinei valdžiai
Politiko teigimu, yra net kelios alternatyvos dešiniųjų dominuojamam Seimui ir Vyriausybei. Būdamas įsitikinęs, kad be pokyčių dabartinė dauguma efektyviai dirbti tiesiog nebegali, S. Skvernelis projektuoja įvairiausius dešiniųjų valdžios permodeliavimo scenarijus. Jis mato galimybę keisti valdžios struktūrą tiek organizuojant pirmalaikius rinkimus, tiek formuojant „technokratinę Vyriausybę“ ar bandant ieškoti sąlyčio taškų tarp šiuo metu valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje esančių politinių jėgų. Tarp svarstomų galimybių minimas ir kelių ministrų pakeitimas.
„Galimas ministrų pakeitimas. Net neabejoju, kad tokioje situacijoje ta pati valdančioji dauguma surastų geresnius ministrus ir formuotų vėl Vyriausybę“, – sakė S. Skvernelis.
Politikas užsimena apie mažumoje dirbančios dešiniųjų Vyriausybės galimybę, ir iš opozicijos narių suformuotą valdančiąją daugumą.
„Dar viena alternatyva yra vadinamoji technokratinė Vyriausybė, kurią galėtų remti tiek pozicija, tiek opozicija. Žinoma, tokioje situacijoje kažkas turėtų būti ašis. Ja galėtų būti tiek opozicinės partijos, tiek pozicinės“, – sakė politikas.
„Kita alternatyva – pirmalaikiai rinkimai. Na ir, žinoma, yra pasirinkimas nieko nedaryti ir tuos likusius kelis metus kažkaip važiuoti į priekį“, – tęsė S. Skvernelis.
Pasak jo, inicijuojant pokyčius Vyriausybėje ar valdančiojoje daugumoje būtų galima kalbėtis ir apie bendrą darbą opozicinėms bei pozicinėms jėgoms.
„Tada reikėtų orientuotis į ekonominius ir socialinius klausimus, atmesti ideologinius ar pasaulėžiūrinius dalykus, kuriuos bando valdančioji dauguma prastumti. Taigi, variantų yra“, – sakė S. Skvernelis.
Pokyčiai valstybės nesugriautų: tikina, kad Seimo „valstiečių“ ir R. Karbauskio nuomonės išsiskiria
Komentuodamas prezidento išsakytą poziciją S. Skvernelis sakė, kad labai svarbu suprasti, jog politiniame gyvenime nėra taip, kad sprendimams visiškai nebūtų jokių kitų alternatyvų. Anot jo, nederėtų sakyti ir to, kad valdančiosios daugumos bei Vyriausybės pokyčiai neįmanomi, nes yra pavojingi valstybei.
„Niekada nebūna taip politikoje, kad nebūtų alternatyvų. Nė viena valstybė nesugriuvo pasaulyje ir Europoje dėl ministrų pakeitimo. Todėl nesugriūtų ir Lietuva, jei toks poreikis būtų. Bet, matyt, tokio poreikio prezidentas nemato“, – teigė jis.
S. Skvernelis samprotavo, kad tuo atveju, jei dabartinė dauguma subyrėtų, iniciatyvą formuoti naują Ministrų Kabinetą turėtų turėti daugiausiai mandatų 2020 m. Seimo rinkimuose gavusi konservatorių partija. Kitas variantas, aiškino S. Skvernelis, yra „valstiečiai“. Būtent pastarieji turi antrą pagal skaitlingumą frakciją parlamente.
Visgi, „valstiečiams“ pirmininkaujantis R. Karbauskis yra ne kartą kalbėjęs, kad net dabartinės opozicijos kontekste partnerių nematąs. Esą tiek S. Skvernelio „Vardan Lietuvos“, tiek socialdemokratai yra „valstiečiams“ nepriimtini „liberalai“. S. Skvernelis tokių R. Karbauskio pastabų rimtomis nelaiko. Sako, kad buvęs jo politinis kolega realybę mato iškreiptai. Be to, akcentuoja jis, Seimo „valstiečių“ ir R. Karbauskio nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
„Ir aš nematau varianto bendradarbiauti su pačiu Karbauskiu, nes tai yra žmogus, kuris kalba ką nori ir mato tai, ką nori matyti, o ne tai, kas realiai yra. O „valstiečių“ frakcija, bent jau dauguma jos narių, yra kitokios politinės kokybės. Nebūtinai turėtų paklusti vienam žmogui, kurio net Seime nėra“, – sakė jis.
Iniciatyvos laukia iš G. Nausėdos: be prezidento sprendimo nė vienas ministras nėra paskiriamas
Nors viešojoje erdvėje kalbėta, kad dabartinės daugumos pamatus bandys judinti pati opozicija, paskelbdama nepasitikėjimą visai Vyriausybei, panašu, kad dabar pokyčių valdžioje trokštančios akys vis labiau krypsta link Daukanto aikštės. Pažymėdamas, kad alternatyvų dabartinei valdančiajai daugumai yra, S. Skvernelis tvirtina, kad lieka tik prezidento aktyvumo klausimas.
„Nepamiškime, kad iniciatyva yra ir prezidento rankose. Jis gali inicijuoti įvairiausių koalicijų formavimą, įvairiausių sprendimų darymą, siūlymą: nuo mažumos iki alternatyvių vyriausybių. Bet tai yra iššūkis ir darbas. Galbūt tokio darbo dirbti nesinori. Tiesiog nuspręsta pakentėti dar du metus, tikintis, kad tada galbūt kažkas pasikeis“, – kalbėjo ekspremjeras ir kritiškai įvertino G. Nausėdos argumentus, kad net pasiryžus keisti ministrus, nėra garantijos, kad į jų vietą bus surasti geresni.
„Jeigu taip galvoji, tada tiesiog reikia susitaikyti su tuo, ką turi. Sako, kad ministrų pakeitimų nenori, nes kitas bus dar blogesnis... Bet juk be prezidento sprendimo nė vienas ministras nėra paskiriamas“, – sakė S. Skvernelis.
Kita vertus, samprotavo politikas, galbūt prezidentas iš tikrųjų mano, kad su dabartine valdančiąja dauguma nėra viskas taip jau blogai.
„Tai tada, aišku, nėra ko kaitalioti, jei jau neblogai dirba, prezidento nuomone“, – pridūrė jis.
Be to, S. Skvernelio nuomone, į šią situaciją būtų galima žiūrėti ir per 2024 m. vyksiančių prezidento rinkimų prizmę. Politiko teigimu, G. Nausėdos formuojamas santykis su valdančiąja dauguma gali būti vertinamas kaip signalas, kad prezidentas yra nusiteikęs antrajai kadencijai.
„Nepamirškime, kad lygiai po metų mes turėsime naujus kandidatus į prezidentus, prasidės kandidatų kėlimas. Tai šitoje vietoje, jei galvojame apie prezidentinius rinkimus, tai aišku, kad geriau į juos ateiti stabilioje situacijoje, kada nereikės karų kariauti. Bet, vėlgi... Juk valstybės interesas čia turėtų būti pirmoje vietoje“, – teigė politikas.
Abejoja, ar nepasitikėjimo procedūrą Vyriausybei palaikytų visa opozicija
Galimybę, kad daugiau iniciatyvos dėl Vyriausybės kaitos turėtų imtis pati opozicija, S. Skvernelis vertino gana atsargiai. Jo teigimu, nereikėtų labai daug vilčių dėti į rudens sesijoje brandintą iniciatyvą Seime skelbti nepasitikėjimą visai Vyriausybei.
„Tai buvo Darbo partijos iniciatyva. Mes kalbamės su kolegomis. Tai nėra paprasto ministro interpeliavimas. Pasitikėjimas Vyriausybe yra esminis klausimas ir po tuo nepasitikėjimu turėtų pasirašyti bent jau visi opozicijoje esantys Seimo nariai. Ar tai būtų, aš labai abejoju. Toje pačioje „valstiečių“ frakcijoje yra narių, kurie visada balsuoja taip, kaip reikia kritiniu momentu valdančiajai koalicijai. Ar tokie žmonės dėtų parašą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe, aš nemanau“, – sakė S. Skvernelis.
Jei nebus imtasi sprendimų – laukia sunkūs laikai
Dėl ko politikas buvo tikras šimtu procentu – tai, kad pokyčių Vyriausybei reikia. Nieko nedarant, teigia S. Skvernelis, jau po dviejų metų laukia dar sunkesni laikai.
„Matome, kad nėra būtinų reformų, daugiau vykdomi kosmetiniai pokyčiai, skirti daugiau šiai dienai... Tai nesprendžia problemų, kurios kils ateityje.. Šiandien, pagal rinkimų rezultatus, didžiausią žmonių pasitikėjimą turi poziciją sudarančios partijos. Jos turi atsakomybę valstybę valdyti efektyviai. Bet prezidentas nuošalyje būti negali ir jei mato, kad yra problemos, jis turi jas labai aiškiai išsakyti ir reikalauti atsakomybės. Net, jei reikia, reikalauti trauktis iš pareigų, o ne galvoti, kad dabar pakentėsiu, kad pakentės valstybė dėl nekompetentingų ministrų“, – apibendrino S. Skvernelis.
etaplius TV
0
