S. Skvernelis ragina Europą imtis iniciatyvos dėl žemyno saugumo: ateityje gali būti vis sunkiau pasitikėti JAV

Reaguodamas į naujosios Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) administracijos priimtus sprendimus dėl Ukrainos, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad ateityje gali būti vis sunkiau pasitikėti šiuo strateginiu Lietuvos partneriu. Todėl, pasak jo, Europa turi pati imtis iniciatyvos, sprendžiant saugumo problemas.

„Tie pareiškimai, kurie buvo padaryti ir tie įvykiai per tas daugiau kaip 20 naujos administracijos dienų turi atverti mums realybę. Deja, nauja realybė yra, kad Europoje esančias problemas turime patys spręsti čia. Ne kalbėdami, ne diskutuodami, ne įsiveldami į beprasmius lūkesčius Amerikos atžvilgiu, o tiesiog imti ir daryti tai, kad galėtume užtikrinti savo saugumą“, – antradienį žurnalistams teigė S. Skvernelis.

„Deja, tenka konstatuoti faktą, kad pasikliauti tuo strateginiu partneriu ateityje gali būti vis sunkiau ir sunkiau. Matyt, JAV prioritetai yra kiti ir labai gaila, kad jie susiję ir su gerų santykių atkūrimu su Rusija, apverčiant pasaulio tvarką – kad auka yra kaltinama dėl to, kad yra auka, o agresorius bandomas legitimizuoti. Ir dar už tą legitimizavimą duodama beveik 20 proc., Ukrainos teritorijos. Ir visi kiti veiksmai, kuriuos dabar matome, visiems politikams turėtų atverti akis, kad mes turime patys šiame regione rūpintis savo saugumu“, – akcentavo jis.

Visgi, samprotavo S. Skvernelis, ar Europa sugebės parodyti valią ir priimti ryžtingus sprendimus dėl savo saugumo – bus aišku jau netrukus.

„Išbandymas – labai aiškus. Greitai pamatysime, kiek esame stiprūs ginti savo demokratines vertybes“, – nurodė politikas.

Ragina svarstyti apie regioninių susitarimų galimybes: turime turėti planą B

Reaguojant į įvykius kitapus Atlanto, S. Skvernelis pabrėžė – reikia imtis realių žingsnių. Vienas jų, politiko nuomone, galėtų būti papildomi regioniniai dvišaliai ar daugiašaliai valstybių susitarimai dėl saugumo.

„Manau turime ne tik kalbėti, bet ir pradėti daryti žingsnius – reiškiu čia savo nuomonę, ji nėra suderinta su galbūt kitomis valdžios institucijomis. Mes turime kalbėti apie saugumo sutartis – tiek dvišales, tiek regionines – kad būtų galima reaguoti valstybėms išeinant iš tų kolektyvinio saugumo formatų, kurie yra seni, tvirti. Bet ar šiandien jie tikrai bus veiksmingi? Kiekvienas galime turbūt pasidaryti patys išvadas“, – kalbėjo Seimo vadovas, nurodydamas, jog tokie susitarimai galėtų gimti Baltijos jūrą supančių šalių pagrindu.

„Kad mes tiesiog neliktume vienui vieni – kaip jau kažkada buvome likę“, – priminė jis.

Klausiamas, ar tokie susitarimai nekenktų NATO, S. Skvernelis pažymėjo – tai nebūtų pakaitalas Šiaurės-Atlanto sutarties Aljansui.

„Bet matant, kas šiandien vyksta ir kokie pokyčiai vyksta po rinkimų NATO šalyse, mes turime turėti ir planą B. Nėra konkurencijos su NATO Aljansu, bet planas B visą laiką yra reikalingas, nes, kaip matome, pasaulis keičiasi“, – tęsė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis.

„Jeigu neturėsime alternatyvų, kiekvieną rytą pabudę po to, kas naktį įvyko Amerikoje, mes vėl turėsime pasimetimą ir negebėjimą priimti sprendimus“, – pridūrė jis.

Visgi, klausiamas, ar tokiu atveju nederėtų ir peržvelgti Lietuvos kariuomenės įsigijimų plano, S. Skvernelis patikino – tai, kas suplanuota, atitinka šalies krašto apsaugos poreikius.

„Man atrodo, tai, kas suplanuota, kalbant apie mūsų gynybinius pajėgumus iki 2030 metų, atitinka tai, ko mums reikia. Net ir tam atvejui, jeigu mes liktume vieni. Net ir tokiam realiam scenarijui“, – dėstė jis.

Svarsto kviesti parlamentinių partijų lyderius kalbėtis apie užsienio politikos kryptis

Kintant geopolitinei situacijai, S. Skvernelis svarsto, jog būtų racionalu partijų lyderiams aptarti ir tai, kaip kinta globali padėtis ir kaip Lietuvai reikėtų adaptuoti savo užsienio politikos kryptis.

„Kalbant apie kažkokius planus – manau, būtų sveika, jeigu pagrindinės politinės partijos susėstų ir padiskutuotų, galbūt uždaru formatu, apie mūsų užsienio politikos pokyčius ir kaip mes turėtume į tai reaguoti. Galbūt prezidentas tokią iniciatyvą parodys ar Vyriausybė. Jeigu ne – mes pasiruošę Seime tą padaryti, nes reikia tiesiog atvirai pasišnekėti, kaip mes matome ateitį, kokie yra mūsų prioritetai“, – kalbėjo politikas.

Anot jo, vienas tokių klausimų, vertų diskusijos – Vilniaus pozicija Pekino atžvilgiu.

„Mums Kinija nėra grėsmė, kalbant apie nacionalinį saugumą, teritorinį vientisumą ir panašius dalykus. Tai galbūt įtampos tarp Amerikos ir Kinijos. Bet ar mes turime tame dalyvauti? Galbūt irgi pragmatiškai žiūrėkime, kalbėkime apie tų santykių diplomatinių, kurie yra įprasti ir kuriuos turi visos kitos ES valstybės, atstatymą“, – sakė S. Skvernelis.

Visgi, politikas leido suprasti, kad tokios diskusijos veikiausiai nebūtų vedančios link parlamentinių partijų susitarimo dėl užsienio politikos.

Antradienį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija patvirtino, kad laikinai stabdo JAV karinės pagalbos teikimą Ukrainai. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai D. Trumpas prieš keletą dienų Ovaliajame kabinete susikivirčijo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Po įtampą kėlusio apsikeitimo pozicijomis, Ukrainos prezidentas anksčiau laiko paliko Baltuosius rūmus.

Taip pat šalių lyderiai nepasirašė sutarties dėl Ukrainos žaliavų išteklių naudojimo ir atšaukė suplanuotą bendrą spaudos konferenciją.