S. Skvernelis nepalaiko NT mokesčio visuotinumo, ragina koreguoti esamą mokesčio struktūrą

Valdantiesiems tariantis dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčių, Demokratų „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako nepalaikantis šiuo metu planuojamo būsto mokesčio visuotinumo. Politiko teigimu, vietoje to būtų galima koreguoti esamą mokesčio struktūrą, radus kompromisus dėl naujų tarifų brangesniam turtui.

„Tas visuotinumas, ar jis tikrai atlieps tuos tikslus, kuriuos mes keliame? Dėl ko reikėtų mokėti – dėl to, kad tu turi turtą, vienintelis argumentas yra. Kai yra tas dabartinis modelis, mes visgi kalbame apie tokios didesnės vertės, brangesnės vertės turtą, kur dar yra kažkokios logikos, gali pagrįsti“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo S. Skvernelis.

Pagal dabartinę tvarką gyventojai, turintys iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, mokesčio nemoka, tuo metu NT vertei siekiant iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. 

NT nuo 300 iki 500 tūkst. eurų vertės turintys gyventojai moka 1 proc. tarifą, už daugiau nei pusę milijono eurų vertės NT – 2 proc. tarifą.

„Man atrodo, kad tas modelis, kuris dabar yra, jį reikia patobulinti, surasti tuos kompromisus ir tada judėti į priekį“, – dėstė S. Skvernelis.

Iš pradžių Finansų ministerija NT kartelę siūlė mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos būsto vertės, tačiau praėjusią savaitę po antrojo koalicinės darbo grupės posėdžio parlamentarai teigė, jog ši riba bus didesnė nei 60 tūkst. eurų.

Neoficialiai kalbama, jog valdantieji tariasi dėl 80 tūkst. eurų kartelės.

Registrų centras paskutinį visuotinį NT vertinimą atliko 2021 m., jis turi būti vykdomas kas 5 metus – tai reiškia, kad net nedarant pakeitimų mokestis už būstą nuo kitų metų gyventojams didėtų.

„Yra dabar ta apmokestinimo sistema veikianti, reikia kalbėti apie verčių pokyčius, bet norėtųsi, kad tie verčių pokyčiai būtų įvertinti taip, kaip ruošiasi Registrų centras jau paskelbti naujas vertes nuo kitų metų sausio 1 dienos – ir jos bus gerokai didesnės negu dabar esančios“, – aiškino S. Skvernelis.

Skirtingais skaičiavimais, Registrų centrui perskaičiavus NT vertes, šios nuo kitų metų galėtų augti 70–90 proc.

Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, nauji skirtingi tarifai būtų taikomi priklausomai nuo nekomercinio NT vertės – 0,2 proc. (nuo 20 tūkst. eurų), 0,5 proc. (nuo 150 iki 300 tūkst. eurų), 1 proc. (nuo 300 tūkst. eurų) arba 2 proc. (nuo 500 tūkst. eurų).

Parlamento vadovo teigimu, NT mokesčio pokyčiai šalyje yra sudėtingas klausimas, mat lietuvių tauta turi sėslumo tradiciją, skatinančią siekti nuosavo būsto ir taip kurtis saugumo jausmą – ši situacija, pasak S. Skvernelio, skirtinga nei Skandinavijos šalyse, kur pensininkai yra linkę gyventi nuomojamame būste.

„Turėtume suprasti kiekvieno mokesčio paskirtį. NT mokesčio įvedimas Lietuvoje ir taip jau nebuvo paprastas dalykas – ne veltui tos vertės tokios padarytos, kad šiandien galėtų mokėti be kažkokios ypatingos naštos pakankamai didelis skaičius žmonių“, – pridūrė jis.

S. Skvernelio teigimu, nors Europos Centrinis Bankas (ECB) šiuo metu numato EURIBOR mažinimo trajektoriją, jeigu sugrįžtų palūkanų didinimo „pasiutpolkė“, žema NT kartelė Lietuvos gyventojams kurtų „nepakeliamą naštą“.

„(Visuotinis NT mokestis – ELTA) paliestų visus gyventojus, tada visuotinumas turėtų tapti visiškai pilnai visiems, kiekvienam būstui, o ar tai būtų priimtina žmonėms, kurie visą gyvenimą, kaip dažniausiai ir yra – taupo, net ir jaunos šeimos dabar pasiima kreditus, kurie pasibaigs, kai jie sulauks pensijinio amžiaus“, – tikino „demokratų“ lyderis.

Šiuo metu konkretų komercinio NT mokesčio tarifą nustato savivaldybių tarybos, minimaliai jis siekia 0,5 proc., daugiausiai – 3 proc. 

Tais atvejais, kai taryba 2020-ųjų mokestiniu laikotarpiu nėra nustačiusi šio tarifo, jis mažesnis negu minimalus arba nuspręsta keisti jau nustatytus 2020-ųjų laikotarpio tarifus, reikia taikyti 0,5 proc. tarifą.

Pasak S. Skvernelio, keičiant šią sistemą, būtų efektyviau išnaudojamas apleistas komercinis NT, dešimtmečiais stovintis nenaudojamas brangiausiuose miestų rajonuose.

„Ta riba žemutinė, kuri šiandien nustatyta, nuo kurios gali skaičiuoti mokesčius savivaldybė, kažkodėl ta žemutine riba ir vadovaujasi. Tai kilstelint tas vadinamas grindis – irgi būtų tam tikras pokytis“, – tikino parlamento vadovas.

Apie tai, kad savivaldybės turėtų drąsiau išnaudoti turimas galimybes kelti komercinio NT tarifus ir tokiu būdu didinti įplaukas į biudžetus, anksčiau kalbėjo ir premjeras Gintautas Paluckas.

Kaip skelbė Finansų ministerija, priėmus dabar siūlomus pakeitimus, papildomais NT mokėtojais taptų 760 tūkst. asmenų, o mokestis sugeneruotų 54 mln. eurų pajamų. 

Mokestiniais pokyčiais, kuriuos aptarinėja valdančiųjų partijų atstovų darbo grupė, taip pat siūloma įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms. 

Taip pat siūloma didinti pajamų apmokestinimo progresyvumą – joms siekiant daugiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, taikant 32 proc. GPM tarifą, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms. 

Parlamentai vėliau užsiminė apie svarstymus įvesti ir tarpinį 25 proc. tarifą.

Taip pat siūloma pelno mokestį didinti 2 proc. punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.