S. Skvernelis įvertino I. Šimonytės Vyriausybės darbą: tragedija, o prezidentas situaciją gali dar labiau apsunkinti

Ekspremjeras Saulius Skvernelis sako, kad jį poste pakeitusios Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbas per pirmąsias beveik 100 dienų tapo tiesiog tragedija. „Valstiečių“ frakcijai priklausančio politiko teigimu, abejonių kyla tiek dėl Ministrų Kabineto narių kompetencijos, tiek bendrai dėl esamos atmosferos Vyriausybėje.

 Be to, svarsto S. Skvernelis, dešiniųjų valdžios darbą ne juokais gali apsunkinti ne tik trapi dauguma Seime, bet ir Prezidentūra. Jo teigimu, tai, kaip šiuo metu konservatoriams ir prezidentui Gitanui Nausėdai sekasi spręsti atstovavimo Europos Vadovų Tarybai (EVT) klausimą labiau primena karą, o ne derybas. Tad, savo dar nesena santykių su prezidentu patirtimi dalinasi S. Skvernelis, Prezidentūra gali surasti instrumentų, kaip apsunkinti neįtikusiems valdantiesiems gyvenimą.

Visgi, Eltai teigė ekspremjeras, tolesniam valdančiųjų darbui daugiausiai įtakos turės pandemijos sukelta krizė.

„Pandemijos valdymas jau dabar tapo sunkiai suvokiamas ir suprantamas, sprendimai chaotiški, prieštaringi ir dažnai būna nelogiški. Nematoma jokių naujų strategijų, kas buvo žadama ne tik valdant pandemiją, bet ir išeinant iš jos. Matome, kad kiekvieną dieną sklinda vis kitokia informacija“, – sakė S. Skvernelis.

„Vyriausybė dirba beveik šimtą dienų ir jei pažiūrėtume, kaip jai sekėsi su teisėkūra, ką ji pateikė pavasario sesijai – tai yra tragedija“, – teigė politikas.

Ekspremjero manymu, dabartinė Vyriausybė pavasario sesiją pasitinka visiškai nepasiruošusi, mat, akcentuoja jis, Seimui pateikta pernelyg mažai įstatymo projektų.

Tuo tarpu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dėl opozicijos kritikos dėl neva prasto Vyriausybės pasiruošimo Seimo pavasario sesijai sureagavo trečiadienį vykusiame parlamento posėdyje.

Pasak jos, kritika dėl mažo įregistruotų projektų skaičiaus yra nepagrįsta, nes, jos teigimu, daug svarbiau kokybiškai pasiruošti reformoms nei užregistruoti daug įstatymų projektų.

Tačiau S. Skvernelio manymu, mažas patektų įstatymų projektų skaičius labiau rodo Vyriausybės narių kompetencijų lygį, o ne valinį sprendimą orientuotis į kokybę. Tai, akcentavo jis, ir yra vienas iš pagrindinių, per beveik 100 darbo dienų išryškėjusių iššūkių šiai Vyriausybei.  

„Didžiausias iššūkis, ką aš matau per pirmąsias Vyriausybės šimtą dienų, yra tai, kad  ministerijos arba nedirba visiškai, arba kai kurie ministrai net nesupranta, į kokias pozicijas pateko. Yra visiškas sutrikimas“,– teigė S. Skvernelis.

Mano, kad valdantieji nebuvo pasiruošę perimti valdžią

Kaip valdančiosios daugumos darbo trūkumą S. Skvernelis įvardino ir sprendimą pavasario Seimo sesijoje nekelti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo. Politikas tai regi kaip siekį išvengti valdantiesiems nebepatogių diskusijų.

„Vertybiniai įstatymai, kuriuos atskiros partijos eidamos į rinkimus deklaravo, jų Seime nebėra arba jie atidėliojami, stengiantis išvengti diskusijos, kurios yra labai aštrios – taigi bijoma priimti sprendimus“, – teigė buvęs premjeras.

„Iššūkis yra ir tai, kad valdančioji dauguma yra maža. Jiems reikės ieškoti paramos kitur“, – sakė jis ir pažymėjo, kad jo supratimu valdančiosios daugumos pamatų tvirtumas paaiškės jau greitai – kai teks balsuoti dėl įstatymų Seime.

Vertindamas valdančiųjų darbą ekspremjeras taip pat užsiminė, kad sprendžiant iš to, kokias žinutes dėl karantino ar kitų klausimų visuomenei siunčia dabartinės valdančiosios koalicijos partneriai, jam kyla dviprasmiškos mintys apie esamą atmosferą I. Šimonytės vadovaujamame Ministrų Kabinete.

„Jeigu yra koalicinė Vyriausybė ir Laisvės partijos deleguoti žmonės yra Vyriausybėje, kažkaip keista matyti, kad Seimo frakcija keltų tokius reikalavimus, kurie neatitinka Vyriausybės pozicijų“, – sakė S. Skvernelis, galvoje turėdamas Laisvės frakcijos šią savaitę deklaruotus pareiškimus, raginančius Vyriausybę svarstyti daugiau karantino laisvinimų.

„Iššūkių yra daug ir matyti, kad nebuvo pasiruošta šitam rinkėjų sprendimui, kad būtent tokia koalicija turėtų valdyti Lietuvą. Tai labai akivaizdžiai matosi“, – sakė S. Skvernelis.

„Taigi kol kas vaizdelis nėra labai džiaugsmingas. Tie lūkesčiai, kurie buvo sukelti ir visa euforija, deja, kol kas matome, kad ji ne tik nepasiteisina, bet yra atvirkštinis rezultatas“, – apibendrino S. Skvernelis.

Įspėja valdančiuosius: prezidentas turi instrumentų atsakyti į spaudimą dėl EVT

S. Skvernelis sutiko, kad sklandžiam Vyriausybės ir apskritai valdančiosios daugumos darbui įtakos turės santykiai su prezidentu Gitanu Nausėda.

Ekspremjeras teigė iš patirties galįs pasakyti, kad trintis tarp valdančiųjų ir Prezidentūros sukėlęs atstovavimo EVT klausimas taps dar vienu rimtu išbandymu valdantiesiems. S. Skvernelio teigimu, kol kas, panašu, kad Vyriausybės ir Prezidentūros klausimo aiškinimasis labiau primena kovą dėl galios, o ne racionalų dialogą. Todėl, svarstė ekspremjeras, prezidentas G. Nausėda,turėdamas atitinkamus instrumentus, galėtų apsunkinti gyvenimą valdantiesiems.

„Jeigu mes kalbėtume apie prezidento instituciją, tai jis turi pakankamai įrankių ir galių ne tik nepadėti, bet ir pakenkti valdantiesiems. Prisiminkime tą pačią Narkevičiaus istoriją. Tuomet su Prezidentūra nebuvo rastas sprendimas ir tada prezidentas tiesiog nepaskyrė Luko Savicko ekonomikos ir inovacijų ministru, ilgą laiką ministerija apskritai neturėjo vadovo. Taigi yra tam tikrų poveikio priemonių“, – teigė S. Skvernelis.

Kita vertus, pažymėjo „valstiečių“ frakcijai priklausantis politikas, konfliktas su valdančiaisiais nuostolių gali atnešti ir prezidentui.

„Prezidentas nori juk savo programą taip pat įgyvendinti, ypač kai tai susiję su gerovės valstybe ir ekonominiais sprendimais. Be Seimo nieko nebus. Tokiu atveju programa ir įstatymo projektai gali likti stalčiuje“, – sakė jis.

„Tokiame galių kare nebus laimėtojo“, – pridūrė jis.

S. Skvernelio teigimu, labai svarbu, kad atstovavimo EVT problema būtų sprendžiama griežtai atsitraukus nuo personalijų klausimo.

„EVT atstovavimo klausimas turėtų būti nuasmenintas. Visiškai nesvarbu, kas yra premjeras ar premjerė ir kas yra prezidentas. Mes turime pasiekti sprendimą, kad būtų valstybei geriau. O šiuo atveju turime susitarti. Du tikrai protingi politikai – tiek prezidentas, tiek premjerė – turėtų nuspręsti ir priimti sprendimus. Premjero atstovavimas šiame formate yra būtinas ir neišvengiamas“, – sakė jis.

„Bet dėl institucijų dvikovos kentės valstybė, o valstybėje gyvena žmonės, kurie nesulauks sprendimų, o sprendimai bus atidėti į šoną ir bus koncentruojamasi tik į tarpusavio santykių aiškinimąsi. Šiandien mes tikrai neturime tokios prabangos“, – sakė buvęs premjeras.