S. Skvernelis įtaria, kad kariuomenės vado dienos gali būti suskaičiuotos: prakalbo apie galimą užsienio ir gynybos fiasko

Be to, panašu, kad kariuomenės vadas ir valdančiųjų konservatorių lyderiai laikosi skirtingų nuomonių, kokią laikyseną turėtų užimti Lietuva derintis su Vokietija dėl prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo pasirašyto komunikato. Šiuo dokumentu sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

 

S. Skvernelis, komentuodamas pastarąją savaitę suintensyvėjusias diskusijas, sako, kad sprendžiant tiek iš viešojoje erdvėje esamo konteksto, tiek iš politiniuose užkulisiuose pasigirstančių kalbų, yra pagrindo sakyti ne tik, kad juoda katė perbėgo tarp konservatorių ir Lietuvos kariuomenės vado. Jo teigimu, nereikėtų atmesti, kad kariuomenės vado rotacija galėtų būti pradėta anksčiau laiko.

 

„Žinant konservatorių partiją ir jos požiūrį į tuos, kurie kažkam prieštarauja, net jei jie yra nepolitiniai pareigūnai, tai į kariuomenės vado perspektyvas optimistiškai nežvelgčiau“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

 

Pasak jo, sprendžiant iš visko, nereikėtų atmesti tikimybės, kad V. Rupšio tinkamumo eiti užimamas pareigas klausimas galėtų būti pradėtas viešai kelti dar šios Seimo kadencijos metu.

 

„Aš manau, kad tokia tikimybė yra. Nors, žinoma, rizikuoti šioje geopolitinėje situacijoje valstybės gynybos saugumu būtų avantiūra... Bet mes tokią pačią avantiūrą matėme su generolu Pociumi (...). Jeigu tokias avantiūras leidžia sau konservatorių viršūnės, tai, matyt, neaišku ir dėl kariuomenės vado likimo“, – prognozavo S. Skvernelis.

 

Ekspremjeras gynė Lietuvos kariuomenės vadą. Jo teigimu, V. Rupšiui reiškiamos pastabos yra visiškai be pagrindo. Ne išimtis, akcentavo jis, ir vokiečių brigados klausimas. S. Skvernelio įsitikinimu, dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo atsakingi yra tik politikai.

 

„Nei Vokietijos kariuomenės vadas, nei Lietuvos kariuomenės vadas nepriima sprendimo, ar brigada bus, ar ji čia bus tik iš dalies, ar visiškai. Tai yra politiniai sprendimai. Tad savo kliurkas ir klaidas konservatoriai bando suversti kitam, ieškoti iešmininko. Tai ypač pavojinga situacija ir labai pavojingas politinis žaidimas“, – sakė S. Skvernelis.

 

 

Apskritai, tęsė „Vardan Lietuvos“ lyderis, jo manymu, šalyje kilę ir Vokietijos atstovų komentarų sulaukę ginčai dėl brigados yra labai pavojingi Lietuvai. Politikas įsitikinęs, kad Lietuvos valdantieji viešojoje erdvėje nepagrįstai spaudžia ir priekaištauja Vokietijai.

 

„Taip, Lietuvos interesas yra, kad brigada čia būtų ir būtų nuolatos. Bet Lietuva šioje situacijoje negali elgtis kaip reketininkas. Reketuoti partnerį, iš kurio prašai pagalbos, kad kariai aukotųsi dėl Lietuvos saugumo ir būtų pasiryžę mirti už šalies teritorinį vientisumą... Spaudimas gali būti daromas tik neviešai, kalbantis politiniuose kuluaruose. Bet kai jau sakoma, kad Vokietija pažadėjo, o nedaro... Vokietija neprivalo nieko Lietuvai... Ji juk gali pasakyti, kad neturi tokių gebėjimų, resursų ir kad nebus jos kareivių. Tačiau juk Vokietijos lyderystė yra, jos karių Lietuvoje jau yra...“ – aiškino S. Skvernelis.

 

„Brigados nuolatinis buvimas yra gyvybiškai svarbus klausimas. Tačiau to pasiekti negalima šantažo forma“, – pridūrė politikas.

 

Dėl to, teigė S. Skvernelis, viešojoje erdvėje toliau aštriai keliamas Vokietijos brigados Lietuvoje klausimas ne tik glumina, bet ir suponuoja mintį, kad einama užsienio bei gynybos politikos fiasko link.

 

„Juokas pro ašaras. Tas nesusipratimas, kuris nuo pat pirmosios minutės lydi šį susitarimą tarp Lietuvos ir Vokietijos, kad abi pusės skirtingai supranta ir, dar daugiau, Lietuva suformavo nepagrįsta lūkestį“, – sakė S. Skvernelis.

 

„Jei jau ambasadorius išsakė tokią poziciją, o ambasadorius tikrai kalba ne savo asmeniniu vardu, jo pozicija yra suderinta su Berlynu. Tad nepagrįsta kritika ir priekaištai Vokietijai tikrai neprisideda prie šios problemos sprendimo. Visa tai atrodo, kaip galimas dalinai užsienio ir gynybos politikos fiasko“, – apibendrino S. Skvernelis.

 

ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

 

Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.

 

„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

 

Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.

 

„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.

 

 

Nepaisant G. Landsbergio išsakytos pozicijos, ketvirtadienį V. Rupšys vengė atsakyti, ar Lietuvoje turi būti nuolatos dislokuota pilnos apimties Vokietijos karių brigada. Pasak jo, tai yra politikų, o ne kariuomenės atstovų sprendimas. Be to, generolas sureagavo ir į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio jam išreikštą kritiką, neva esamą padėtį vadas komentuoja nenuosekliai – pasirenkant, kada tai daryti patogu, o kada ne.

 

„Dabar mes kalbame apie kai kurias detales, apie planavimus, apie poreikius brigadai, treniravimosi poreikius, poreikį įrangos, amunicijos sandėliavimui ir t.t. O brigados buvimas nebuvimas yra politikų sprendimai. Aš šiandien nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima tai komentuoti“, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė generolas.

 

Po susitikimo su Vokietijos kariuomenės vadu generolu Eberhard Zorn paklaustas, ar Berlynas turi tokį patį matymą dėl brigados, kaip ir Lietuva, V. Rupšys patikino, kad požiūriai sutampa.

 

„Vokietija tokį matymą turi ir vokiečių kariuomenė turi. Labai realistiškai – kaip ir mes turbūt suprantame, kad tiek ir Vokietijai reikia pasiruošti, tiek ir mums reikia pasiruošti. Tą planą sudaryti palaipsninį ir numatyti periodus, kada ir kas ateina, kaip dislokuojama – tikrai jie tą matymą turi ir mes dabar apie tai kalbame“, – užtikrino V. Rupšys.

 

V. Rupšys tvirtino nemanąs, kad viešojoje erdvėje kilę politiniai ginčai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje apsunkina paties klausimo sprendimą. Jo teigimu, bent jau ketvirtadienį kalbantis su Vokietijos kolega, politikų komentarai įtakos neturėjo.

 

„Mes vengiame politinių svarstymų: apie politikus ir politiką. Kalbame apie tai, kaip tą politiką įgyvendinti“, – sakė V. Rupšys.

 

„Aš neseku ką viena pusė, ką kita pusė sako. Nekomentuosiu to. Aš aiškiai turiu užduotis, kurias gavau iš politinės vadovybės ir aš jas įgyvendinu. Taip pat Vokietijos kariuomenė, kokias užduotis yra gavusi, ką yra sutarusi, tą įgyvendina“, – nurodė jis.

 

Visgi, kariuomenės generolas akcentavo, kad ir šiuo metu vis dar vyksta intensyvios diskusijos ir darbai dėl tolimesnio šalių bendradarbiavimo brigados klausimu.

 

„Mes šiandieną turime aiškiai čia jau dislokuotą priešakinį valdymo elementą, ką Vokietija gali. Ir mes viską, padarėme, kad būtų dislokuota: suteikėme infrastruktūrą, net, kaip minėjau, perkėlėme vienetą iš Ruklos į Marijampolę. Tai taip pat kainuoja ir pinigus, ir daug energijos“, – teigė jis.

 

„Atlaisvinome vienas kareivines, kurias jau Vokietijos vienetai užima, sudarome sąlygas treniruotėms, kur jau Vokietijos šitos brigados, kuri skirta mūsų gynybai jau kai kurie vienetai jau ir treniravosi, esame sudarę treniruočių planus perspektyvoje iki 2025 metų. (...) Ir, aišku, dabar toliau aiškiai kalbamės apie technines detales, o tai kaip mes galėtume dar toliau ir geriau integruoti tai mūsų valstybės gynybai skirtą brigadą, tai integruoti į mūsų gynybos planus“, – aiškino V. Rupšys.