| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva neatkurs buvusių dvišalių santykių su Kinija. Tačiau, politiko manymu, juos įmanoma normalizuoti. Visgi, parlamento vadovas pabrėžė, kad pats Pekinas nerodo tokių pastangų.
„Buvusių santykių mes ir neatkursime, bet turėti tuos pačius santykius, kaip turi visos kitos likusios Europos Sąjungos (ES) valstybės – tai įmanoma tai padaryti. (...) Bet kada tai bus – net sunku pasakyti ar bus apskritai“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo S. Skvernelis.
Parlamento pirmininkas akcentavo, kad Kinija turi aiškią poziciją Rusijos ir jos vykdomo karo prieš Ukrainą atžvilgiu. Dėl šių priežasčių, svarstė jis, ir nėra didelių pastangų atkurti dvišalius Lietuvos ir Kinijos santykius.
„Kinijos pozicija yra labai aiški ir ji turbūt nekintanti. Šioje situacijoje, šiuo metu, kada įvyko Rusijos plataus masto invazija ir karas į Ukrainą, Kinijos buvimas Rusijos sąjungininku išties daro situaciją problematišką. Dėl to, matyt, jūs nematote pastangų tuos santykius atkurti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Kaip skelbta, po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai. Ministras pirmininkas taip pat yra teigęs, kad atkuriant diplomatinius santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebūtų keičiamas.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva siekia, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip anksčiau teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
0 0 0 0 0 0 0 0 0
1 1
0 0 0 0 0 0 2 0
0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 8 0 2 0 0 0 0 5 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
