S. Skvernelis apie kovą su kainomis: tai nėra politikavimas

Vyriausybės kovai su kainomis įgaunant pagreitį, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tikisi artimesnio dialogo su prekybininkais, tačiau netiki jų perspėjimais, kad Vyriausybės siūlomos priemonės jiems didins administracinę naštą, o dėl to kainos tik didės.

„Būtų keista, kad žmogus, atstovaujantis prekybininkams, kalbėtų kitaip. Mes panašią argumentaciją girdėdavome ir anksčiau, kai kažkas būdavo susiję su verslu. Jų atstovai iškart pradeda nuo gąsdinimo: kils kainos, atleisime darbuotojus, užsidarys verslai...

Problema ta, kad Vyriausybė deda didžiules pastangas ir mums nemažai kainuoja didinti žmonių perkamąją galią ir jų pajamas, o tą didinimą bando suvalgyti kažkas savo pelno sąskaita ir tuo pelnu retai dalinasi su savo samdomais darbuotojais“, - ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“ sakė S. Skvernelis.

Kalbėdamas apie didžiausią prekybos tinklą Lietuvoje, ministras pirmininkas teigė, kad jis yra labai svarbus žaidėjas Lietuvos ekonomikai, ir tai nėra priešas Lietuvai, tačiau jis daro didelę įtaką ir jo veiksmų rinkoje atgarsiai paliečia pakankamai daug kitų parduotuvių, todėl S. Skvernelis tikisi glaudaus dialogo su prekybininkais.

„Pažiūrėkime, kaip Lietuvoje kilo maisto produktų, žaliavų kainos, kaip kilo darbo užmokestis ir palyginkime su ta pačia Europos Sąjunga. Tai yra atvirkščias vaizdas. Su gamintojais ir pačiais ūkininkais nuolatos bendrauju. Kai jie pamato kainos struktūroje jų dalį, tai tiesiog yra apgailėtina. Manau, kad problema yra, todėl noras ją išspręsti yra labai svarbus. Džiugu, kad ir prezidentė įsijungė į šios problemos sprendimą, kas parodo, jog tai neturi nieko bendro su politikavimu. Problemos sprendimas nebus paprastas, bet mes turime bandyti apginti mūsų vartotoją ir tą darome“, - „Žinių radijui“ sakė ministras pirmininkas.

„Lietuvoje namų ūkis išleidžia maisto produktams 21 proc. ir esame antri Europos Sąjungoje po Rumunijos. Tai yra problema. Jei galvojama, kad tai yra kažkoks šou, tai labai klystama“, - pridūrė S. Skvernelis.

S. Skvernelis sutinka, kad viena iš priemonių mažinti kainas - konkurencinių barjerų ir administracinės naštos mažinimas, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau, kaip teigė jis „Žinių radijui“, šiuo metu negalima pasakyti, kad Konkurencijos taryba gintų vartotoją.

„Aš buvau susitikęs su didžiaisiais prekybos tinklais, kuriems buvo suformuluotas klausimas: „Pasakykite ir jūs - jeigu matote, kad kažkas su valstybės reguliavimu yra negerai, o dėl to jūs patiriate didesnius kaštus, kuriuos perkeliate vartotojui - mes pasiruošę spręsti tuos klausimus“. Ta tema dar jokių pasiūlymų nesulaukėme, bet galbūt dar sulauksime ateityje. Mes tikrai esame už socialiai atsakingą verslą ir dialogą, todėl kabėsimės ir stengiamės girdėti vienas kitą. Svarbu, kad būtų noras ir problemos matymas, bet jeigu sakoma, kad problemos nėra, tai dialogas būna sudėtingas“, - sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybė apsisprendė, kokios priemonės bus taikomos, siekiant labiau apginti vartotojus, didinti konkurenciją ir sukurti sąžiningas taisykles prekybos tinklų rinkoje.

Iki lapkričio 1 dienos Ūkio, Žemės ūkio, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos bei atsakingos įstaigos įpareigotos pateikti konkrečius teisės aktų projektus.

Pasak ministro pirmininko S. Skvernelio, sustiprinus kainų pokyčių stebėseną, visuomenei pateikiant daugiau informacijos bus galima geriau ir objektyviau įvertinti, kiek efektyvios buvo šios priemonės ir kaip prekybos tinklai laikosi duoto žodžio atsakingai ir sąžiningai vykdyti savo kainodarą.

Vyriausybė sieks, kad būtų paruoštos tipinės sutartys tarp prekybos tinklų ir maisto produktų tiekėjų. Bus apibrėžta geroji praktika ir sutarčių sąlygos, kurios vertinamos kaip neetiškos. Jų bus nerekomenduojama įtraukti į sutartis. Valstybės institucijos prižiūrės, kaip laikomasi šių rekomendacijų, rinks duomenis, darys apibendrinimus ir vertins, ar rinkoje nėra piktnaudžiavimų.

Bus stiprinama Konkurencijos tarybos veikla ir peržiūrėti šios institucijos įgaliojimai, siekiant didinti konkurenciją ir efektyviau tirti bei užkirsti kelią piktnaudžiavimams.

Atsakingos ministerijos įpareigotos paruošti konkrečius teisės aktų projektus, kuriais bus iš esmės mažinamos biurokratinės kliūtys imtis smulkiojo ir vidutinio verslo.

Bus peržiūrėta prekybos tinklų koncentracija šalies administracijos vienetuose ir Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai, kuriais būtų tobulinami esami koncentracijos apribojimai, siekiant didesnio konkurencingumo.

Kartu su Žemės ūkio ministerija, įtraukiant savivaldybių administracijas, Vyriausybė paruoš siūlymus dėl priemonės sukūrimo, siekiant paskatinti maisto produktų tiekėjus kooperuotis deryboms su prekybos tinklais.

Siūloma visuomenei atskleisti daugiau informacijos, kokie yra skirtumai tarp tiekėjų kainų ir galutinių kainų prekybos tinkluose, valstybei rinkti ir vartotojams pateikti tikslią informaciją apie analogiškų produktų kainų skirtumus skirtingose prekybos vietose, vertinti ir viešinti kainų kitimo dinamiką ir žaliavų kainų pokyčius.

Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota įvertinti valstybinės žemės, esančios prie prekybos tinklų, panaudojimo efektyvumą ir galimus pažeidimus.

Atsakingos ministerijos įpareigotos kas ketvirtį vertinti maisto kainų pokyčius, daryti išsamią analizę ir apibendrinimus, ar pasiteisina naujos priemonės, rengti rekomendacijas, kokių papildomų priemonių reikėtų.

Finansų ministerija įpareigota paruošti teisės aktų projektus dėl Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos perkant maisto produktus smulkaus ir vidutinio verslo prekybos vietose.

Teisingumo ministerija įpareigota paruošti teisės aktus, kaip stiprinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Atsakingoms ministerijoms ir įstaigoms pavesta pateikti teisės aktų projektus, kuriais būtų sugriežtinta atsakomybė už vartotojų teisių pažeidimus, nesąžiningą komercinę veiklą, konkurencijos pažeidimus ir kitus piktnaudžiavimus.

Kartu su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“ bus suvienytos pajėgos į Lietuvą kviečiant užsienio prekybos tinklus.

ELTA