S. Skvernelis apie iniciatyvą asmenvardžiuose įteisinti diakritinius ženklus: nepalaikysime

Į Seimą sugrįžus iniciatyvai asmenvardžiuose įteisinti diakritinius ženklus, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šio, klausimo galinčio įnešti nereikalingos sumaišties, nepalaikys.

„Nepalaikysime apskritai šito klausimo kėlimo, nes tai, kas buvo ilgai, dešimtmečius derinta, ir tie reikalingi kompromisiniai sprendimai buvo praeitame Seime padaryti. Šiandien aš manau, kad tokie siūlymai vėl gali įnešti nereikalingos sumaišties, kalbant tiek apie tarptautinius santykius, tiek apie mūsų visuomenės požiūrį, o požiūriai, susiję su kultūra, valstybine kalba yra pakankamai jautrūs“,– pirmadienį  žurnalistams Seime sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, parlamento vadovas S.  Skvernelis. 

Politikas nemano, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje apskritai reikėtų kelti šį klausimą. 

„Šioje geopolitinėje situacijoje aš nemanau, kad reikėtų vėl tą klausimą kelti“, – sakė S. Skvernelis. 

Kadenciją baigusiam Seimui nepritarus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) siūlymui asmenvardžiuose įteisinti diakritinius ženklus, šio klausimo vėl imtis siūlo Seimo socialdemokratai. 

Vasario mėnesį Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis kartu su grupe frakcijos kolegų ir Liberalų sąjūdžio vadove Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo tai numatančias įstatymo pataisas. 

Iniciatorių teigimu, projektas ypač aktualus Lietuvos piliečiams, sudariusiems santuokas su užsieniečiais, nes užtikrina galimybę užrašyti asmens tapatybės dokumentuose po santuokos suteiktą pavardę originalia forma. Jie taip pat pastebi, kad įstatymo pataisos spręstų ir tautinių mažumų poreikius.

Jei Seimas pritartų siūlymui, būtų leista tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais asmens vardą ir pavardę dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis – su visais diakritiniais ženklais. Taip galėtų būti rašomi ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose. 

Beje, kovo mėnesį Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys parlamentarai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski ir Jaroslav Narkevič irgi  įregistravo jau ketvirtą, patobulintą, Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisų versiją. 

Jei Seimas pritartų, Lietuvos Respublikos (LR) piliečio vardą ir pavardę būtų galima rašyti dokumentuose lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais. Projekto autorių teigimu, toks reguliavimas išspręstų problemą, su kuria Lietuvos piliečiai kreipiasi į teismus. 

Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės įrašyti asmenvardžius originalia forma, t. y. lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais. 

ELTA primena, kad Seimas 2022 m. pradžioje įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Įstatymas numato, kad dokumentuose gali būti įrašytos W, X, Q raidės.